Po vasarą trukusios pertraukos popiežius Leonas XIV rugpjūčio 5 d. atnaujino bendrąsias audiencijas ir tęsė katechezių ciklą apie Vatikano II Susirinkimo dokumentus. Šį kartą jis aiškino konstitucijos „Sacrosanctum Concilium“ mokymą apie Bažnyčios liturginę maldą, ypatingą dėmesį skirdamas Valandų liturgijai.
Popiežius priminė, kad pati Šventoji Dvasia moko melstis ir nuo Sekminių nuolat veikia Bažnyčioje, įkvėpdama visą jos gyvenimą, ypač maldą. Jis pabrėžė, kad nuo pirmųjų krikščionių bendruomenės dienų Bažnyčia nepaliauja švęsti Kristaus Velykų slėpinio – skelbti Šventąjį Raštą, švęsti Eucharistiją ir dėkoti Dievui už išganymą.
Leonas XIV atkreipė dėmesį, kad šiandienos pasaulyje, kuriame vyrauja efektyvumo ir vartotojiškumo mąstysena, o mokslas ir technologijos neretai laikomi galinčiais atsakyti į visus klausimus, malda kai kam atrodo nereikalinga ar net bėgimas nuo tikrovės. Jis taip pat apgailestavo, kad kai kurios krikščioniškos šeimos nebemoka išmokyti vaikų melstis, o dalis žmonių maldą supranta tik kaip priemonę psichologinei savijautai gerinti.
Todėl, pasak popiežiaus, būtina iš naujo atrasti maldą kaip pamatinę žmogaus gyvenimo dimensiją ir suprasti tikrąją jos prasmę. Jis priminė, kad būtent šiam klausimui Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Sacrosanctum Concilium“ skyrė ypatingą dėmesį.
Cituodamas popiežių Paulių VI, Leonas XIV priminė jo žodžius, ištartus skelbiant pirmąjį Vatikano II Susirinkimo priimtą dokumentą: „Pirmoje vietoje – Dievas; malda – pirmoji mūsų pareiga; liturgija – pirmasis mums dovanojamo dieviškojo gyvenimo šaltinis ir pirmoji mūsų dvasinio gyvenimo mokykla.“
Popiežius pabrėžė, kad šiame Susirinkimo dokumente malda suprantama kaip visa Bažnyčios liturgija. Būtent toks požiūris nulėmė liturginės reformos kryptį, kurios pagrindinis tikslas buvo aktyvus tikinčiųjų dalyvavimas liturgijoje – Bažnyčios maldoje.
Leonas XIV ypatingą dėmesį skyrė Valandų liturgijai – kasdienei viešajai Bažnyčios maldai, glaudžiai susijusiai su Eucharistija. Jis priminė popiežiaus Pauliaus VI troškimą, kad ši malda vis dažniau taptų visų pakrikštytųjų kasdienio asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo dalimi bei krikščioniškos maldos mokykla, ypač katechumenams.
Pasak popiežiaus, Eucharistija ir Valandų liturgija yra Bažnyčios gyvenimo „kvėpavimas“, kuriuo Šventoji Dvasia nuolat gaivina visą Kristaus mistinį Kūną.
Leonas XIV aiškino, kad Valandų liturgija pašventina visą žmogaus dieną: rytą padeda pradėti tikėjimu ir dėkingumu, vidudienį prašyti ištvermės darbuose, vakare lydėti saulėlydį malda, o naktį ramiai ilsėtis, patikint save Dievui. Pasak jo, kiekviena liturginė valanda yra vilties aktas, padedantis tikintiesiems budėti laukiant Kristaus sugrįžimo.
Po katechezės popiežius priminė rugpjūčio 5-ąją minimą Snieginės Dievo Motinos šventę – Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje pašventinimo metines – ir paragino tikinčiuosius melsti Marijos užtarimo, kad Dievas visuomet užimtų pirmąją vietą kiekvieno žmogaus gyvenime.
