Apaštališkosios kelionės į Ispaniją metu popiežius Leonas XIV Madride ir Barselonoje susitiko su dešimtimis tūkstančių tikinčiųjų, savanorių, dvasininkų ir Bažnyčios bendruomenių atstovų. Savo kalbose jis akcentavo Evangelijos džiaugsmą, kvietė drąsiai liudyti tikėjimą šiuolaikinėje visuomenėje, pabrėžė neatlygintinos tarnystės svarbą ir ragino krikščionis būti vienybės, svetingumo bei taikos liudytojais susiskaldžiusiame pasaulyje.
Popiežius Madride ragino nebijoti liudyti tikėjimo
Birželio 8 d. vakare popiežius Leonas XIV Madride susitiko su arkivyskupijos bendruomene. Susitikimas vyko „Santiago Bernabeu“ stadione, kur susirinko apie 80 tūkst. žmonių. Renginio metu buvo klausomasi tikinčiųjų liudijimų ir stebimi meniniai pasirodymai.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius popiežius pabrėžė Madrido, kaip vieno svarbiausių Europos miestų, reikšmę. Jis ragino tikinčiuosius drąsiai liudyti Evangeliją sostinėje, kur priimami svarbūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai sprendimai, o taip pat atvyksta milijonai žmonių iš įvairių pasaulio šalių.
Leonas XIV akcentavo krikšto ir tikėjimo galią keisti žmogaus gyvenimą. Pasak jo, tikras susitikimas su Kristumi skatina tarnystę ir išveda tikėjimą iš privačios erdvės į visuomeninį gyvenimą, prisidedant prie bendrojo gėrio kūrimo.
Popiežius pabrėžė, kad krikščioniškas tikėjimas nėra skirtas žmones suvienodinti ar paversti vienodais. Priešingai, jis harmonizuoja skirtingus žmones ir bendruomenes, išlaikydamas jų savitumą. Šią mintį jis susiejo su Bažnyčios sinodiniu keliu.
Šventasis Tėvas perspėjo tikinčiuosius neatsiriboti vieniems nuo kitų ir neužsidaryti tik savo bendraminčių grupėse. Jis ragino išlikti atviriems aplinkiniams ir visuomenei, net jei joje kartais sunku atpažinti tikėjimo ženklus.
Šventasis Tėvas perspėjo tikinčiuosius neatsiriboti vieniems nuo kitų ir neužsidaryti tik savo bendraminčių grupėse.
Leonas XIV kalbėjo apie būtinybę nuolat ieškoti Viešpaties. Jo teigimu, tik tas, kuris pats ieško Dievo ir palaiko gyvą santykį su juo, gali autentiškai liudyti tikėjimą kitiems žmonėms.
Popiežius ypatingą dėmesį skyrė vadinamajam dvasinio dėmesio menui. Jis perspėjo, kad be vidinio budrumo ir įsiklausymo Evangelijos skelbimas gali tapti vien mechanišku žodžių kartojimu, prarasti veiksmingumą ir sukelti nusivylimą.
Kalbėdamas apie Madridą, Leonas XIV pabrėžė, kad tai miestas, kuriame susitinka įvairios kultūros, tradicijos ir pasaulėžiūros. Jis priminė, kad Dievas pažįsta kiekvieną žmogų asmeniškai, myli jį ir trokšta jo išganymo.
Popiežius priminė pagrindinę krikščionybės žinią – Dievas taip pamilo pasaulį, kad tapo žmogumi Jėzuje Kristuje ir prisiėmė žmonijos nuodėmę bei kančią. Ši Geroji Naujiena, pasak jo, yra dovana, kuria Bažnyčia turi dalytis su visais žmonėmis be išimties.
Baigdamas kalbą Leonas XIV ragino Madrido tikinčiuosius nebijoti ir pasitikėti tuo, kad daugelis žmonių tebėra išsiilgę tiesos, teisingumo ir Dievo. Jis pabrėžė, kad tikėjimą galima ne tik atgauti, bet ir atrasti jau suaugus. Popiežius taip pat paragino parapijų ir vyskupijų tarybas laikyti ne administracinėmis struktūromis, bet bendruomeninio įsiklausymo į Šventosios Dvasios balsą vietomis.
Popiežius: Dievo meilė žmogų skatina nesavanaudiškai tarnauti kitiems
Birželio 9 d. prieš išvykdamas iš Madrido į Barseloną popiežius Leonas XIV atsisveikino su apaštališkąja nunciatūra, kurioje gyveno per tris dienas trukusį vizitą Ispanijos sostinėje. Nunciatūrai jis padovanojo dvi atminimo dovanas – įrėmintą apaštališkosios kelionės medalio kopiją ir paauksuotą Mišių taurę.
Kelionės medalio averse pavaizduoti du pagrindiniai vizito ir Ispanijos katalikiškojo dvasingumo simboliai – Madrido Almudenos Dievo Motina su Kūdikėliu bei Barselonos Sagrada Familia bazilika su naujuoju Kryžiaus bokštu, kurį popiežius turėjo pašventinti birželio 10 d.
Pakeliui į oro uostą Leonas XIV susitiko su keliais tūkstančiais savanorių, kurie padėjo organizuoti ir aptarnauti įvairius jo vizito Madride renginius. Dauguma jų buvo jauni žmonės iš įvairių Ispanijos regionų.
Kreipdamasis į savanorius popiežius neapsiribojo padėka už jų tarnystę. Savo kalboje jis apmąstė vieną svarbiausių savanorystės principų – neatlygintinumą, kurį pavadino esminiu krikščioniško gyvenimo bruožu.
Leonas XIV priminė Jėzaus palyginimą apie raugą, kuriame dangaus Karalystė lyginama su raugu, įmaišytu į miltus. Pasak popiežiaus, savanorių tarnystė šiomis dienomis buvo ženklas ateinančios Dievo Karalystės būtent dėl savo nesavanaudiško ir neatlygintino pobūdžio.
Popiežius pabrėžė, kad visi krikščionys yra pašaukti pasaulyje būti „neatlygintinumo raugu“.
Popiežius pabrėžė, kad visi krikščionys yra pašaukti pasaulyje būti „neatlygintinumo raugu“. Jis aiškino, kad toks gyvenimo būdas gali keisti visuomenę iš vidaus, daryti ją kilnesnę, stiprinti jos moralines vertybes, etiką ir dvasinį gyvenimą.
Pasak Leono XIV, neatlygintinumas yra viena ryškiausių „Dievo miesto“ savybių. Jėzus atėjo į pasaulį tam, kad atneštų dangaus Karalystės raugą ir juo gydytų žmonijos sužeistumą, o po savo mirties ir prisikėlimo pasiuntė mokinius tęsti šią misiją.
Popiežius priminė, kad Kristaus mokiniai yra kviečiami būti Dievo meilės, teisingumo ir taikos Karalystės ženklais bei įrankiais. Ši misija vykdoma ne tik žodžiais ar mokymu, bet pirmiausia evangeliniu gyvenimo būdu.
Leonas XIV pažymėjo, kad neatlygintinumas kyla iš Dievo meilės, kuri paliečia žmogaus širdį. Šią mintį jis susiejo su Apaštalų darbų knygoje užrašytais Jėzaus žodžiais: „Palaimingiau duoti nei imti.“
Baigdamas susitikimą popiežius paragino savanorius ir toliau eiti tarnystės keliu nuolankiai, romiai ir be išdidumo, tvirtai tikint bei dosniai tarnaujant kitiems. Jis taip pat pavedė juos Švč. Mergelei Marijai, prašydamas, kad ji padėtų visada ir visur būti Dievo Karalystės raugu pasaulyje.
Popiežius Barselonos katedroje kalbėjo apie vienybę susiskaldžiusiame pasaulyje
Birželio 9 d., užbaigęs vizitą Madride, popiežius Leonas XIV atvyko į Barseloną – Katalonijos autonominės srities sostinę. Oro uoste jį pasitiko Katalonijos prezidentas. Pirmasis oficialus popiežiaus susitikimas įvyko Barselonos arkikatedroje, kurios istorija siekia pirmąjį krikščionybės tūkstantmetį. Čia Leonas XIV kartu su dvasininkais, vienuoliais ir tikinčiųjų bendruomenės atstovais kalbėjo Valandų liturgijos Dieninę.
Sveikindamas susirinkusiuosius popiežius sakė su dideliu džiaugsmu pradedantis vizitą bendroje maldoje. Jis kreipėsi į Barselonos arkivyskupą, kunigus, pašvęstojo gyvenimo asmenis ir pasauliečius, pabrėždamas maldos bei bendrystės svarbą Bažnyčios gyvenime.
Leonas XIV priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kuriais šis prieš kelerius metus kreipėsi į Barselonos tikinčiuosius. Pasak Pranciškaus, viskas Bažnyčioje turi prasidėti nuo susitikimo su Kristumi, nes tik iš gyvo ryšio su juo kyla brolystė tarp tikinčiųjų ir gebėjimas veiksmingai skelbti Evangeliją.
Popiežius taip pat prisiminė Pranciškaus kreipimąsi į Barselonos kunigų seminarijos auklėtinius. Tuomet būsimieji kunigai buvo raginami saugoti širdyse pašaukimo meilę ir neleisti užgesti Evangelijos skelbimo ugniai. Leonas XIV pažymėjo, kad ši žinia aktuali ne tik seminaristams, bet visai Bažnyčiai.
Pasak popiežiaus, tokia Kristaus įkvėpta dvasia turi vyrauti visose krikščionių gyvenimo srityse – šeimose, parapijose, ugdymo ir darbo aplinkoje, vyskupijos institucijose bei visose bendruomenėse. Jis priminė, kad visi žmonės yra Dievo vaikai ir turi bendrą pašaukimą gyventi bendrystėje.
Leonas XIV taip pat prisiminė daugiau nei prieš keturis dešimtmečius vykusį šv. Jono Pauliaus II vizitą Barselonoje. Tąkart lenkų popiežius gyrė katalonų svetingumą ir dosnumą. Dabartinis popiežius paragino šias savybes puoselėti ir šiandien, ypač priimant atvykstančius žmones bei matant kiekviename žmoguje brolį ar seserį.
Kalbėdamas apie Bažnyčios prigimtį, Leonas XIV priminė apaštalo Pauliaus vartojamą Kristaus Kūno įvaizdį. Jis pabrėžė, kad Kristus yra galva, o visi tikintieji – vieno kūno nariai, pašaukti tarnauti vieni kitiems ir veikti bendram gėriui.
Popiežius pažymėjo, kad Bažnyčios misijai nusakyti galima vartoti įvairius simbolius ir palyginimus, tačiau jų esmė išlieka ta pati.
Popiežius pažymėjo, kad Bažnyčios misijai nusakyti galima vartoti įvairius simbolius ir palyginimus, tačiau jų esmė išlieka ta pati: krikščionys yra stiprūs todėl, kad yra vieningi, o jų vienybę palaiko ir stiprina Kristaus Dvasia.
Leonas XIV ypatingai paminėjo šv. Eulaliją – Barselonos globėją kankinę, kurios relikvijos saugomos katedroje. Jis atkreipė dėmesį, kad pats žodis „kankinys“ reiškia liudytoją, todėl kankinystė atskleidžia kiekvieno krikščionio pašaukimą liudyti tikėjimą savo gyvenimu.
Baigdamas kalbą popiežius sakė, kad pasaulyje, kurį drasko karai, nesantaika, susiskaldymas ir augantis individualizmas, krikščionys turi būti vienybės, svetingumo, santarvės ir taikos liudytojai. Jis ragino būti pasirengusius aukotis dėl Evangelijos, atsisakyti to, kas nereikalinga, ir statyti gyvenimą ant amžinųjų vertybių. Kalbą Leonas XIV užbaigė katalonų kalba ištartu prašymu, kad visus globotų ir užtartų Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina.
