Dirbtiniam intelektui negalima patikėti sprendimų, susijusių su žmogaus gyvybe, laisve ar jėgos panaudojimu, pareiškė popiežius Leonas XIV. Pasak jo, būtų didžiulė klaida dirbtinio intelekto sistemoms suteikti teises ar pripažinti jas teisės subjektais, nes tai susilpnintų žmogaus atsakomybės principą. „Dirbtinis intelektas turi būti nuginkluotas“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.
Penktadienį, spalio 30 dieną, popiežius priėmė Popiežiškosios gyvybės akademijos surengtos konferencijos „Dirbtinio intelekto ateitis: Vatikano ir mokslo pasaulio dialogas apie išmaniųjų technologijų plėtrą ir taikymą“ dalyvius. Kreipdamasis į susirinkusiuosius Leonas XIV pripažino, kad dirbtinio intelekto plėtra pasaulyje kelia nerimą. Pasak jo, nors žmonija, regis, supranta, kuria kryptimi turėtų judėti, konkrečių veiksmų šia linkme vis dar nepakanka.
Savo kalboje Leonas XIV išskyrė penkis svarbiausius dirbtinio intelekto plėtros principus, kurie aptariami ir neseniai paskelbtoje jo enciklikoje „Magnifica humanitas“. Pirmiausia popiežius pabrėžė, kad dirbtinio intelekto ateitis nėra iš anksto nulemta. Kadangi šią technologiją sukūrė žmogus, tolesnė jos raida priklauso nuo žmonių pasirinkimų.
Pasak Šventojo Tėvo, žmonės yra atsakingi už tai, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas tinkamais tikslais. Prireikus būtina keisti jo taikymo būdus ar net kai kurių jų atsisakyti. Popiežius pabrėžė, kad svarbiausias klausimas yra ne tai, ką dirbtinis intelektas gali padaryti, o tai, kokiam tikslui jis turėtų tarnauti.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Leonas XIV pripažino, kad dirbtinio intelekto plėtra pasaulyje kelia nerimą.
Antrasis popiežiaus išskirtas principas – esminis skirtumas tarp žmogaus ir mašinos. Dirbtinio intelekto sistemos neturi kūno ir asmeninių išgyvenimų, nejaučia džiaugsmo ar skausmo, nebręsta palaikydamos santykius su kitais. Jos taip pat iš savo patirties nežino, ką reiškia meilė, darbas, draugystė ar atsakomybė, todėl negali būti prilyginamos žmogui.
Dėl šios priežasties Leonas XIV perspėjo, kad suteikti dirbtinio intelekto sistemoms teises ar pripažinti jas teisės subjektais būtų didžiulė klaida. Toks sprendimas, pasak jo, užgožtų žmogaus atsakomybės principą. Popiežius pabrėžė būtinybę aiškiai skirti technologines priemones nuo žmonių, kuriems tenka atsakomybė už jų naudojimą.
Trečiasis principas susijęs su sprendimais, kurių niekada negalima patikėti mašinoms. Popiežius ypač išskyrė sprendimus dėl žmogaus gyvybės, laisvės ir jėgos panaudojimo. Pasak jo, tokie sprendimai turi likti žmonių rankose.
Ketvirtasis popiežiaus išskirtas principas – dirbtinio intelekto technologijos turi tarnauti bendrajam gėriui. Pasak Leono XIV, teisingumas reikalauja, kad technologijų pažangos teikiama nauda būtų prieinama visiems. Jis pabrėžė, kad inovacijos turi skatinti solidarumą įvairiais pasaulinės bendruomenės lygmenimis, o pažangos vaisiais būtina dalytis, ypač su tais, kuriems jų labiausiai reikia.
Svarbiausiu iššūkiu popiežius įvardijo būtinybę dirbtinio intelekto kūrimą ir naudojimą grįsti etikos principais bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Tam, pasak jo, reikalingos veiksmingos tarptautinės institucijos, galinčios saugoti viso pasaulio bendrąjį gėrį. Būtina nustatyti bendrus standartus, užtikrinti nepriklausomą priežiūrą ir aiškius atskaitomybės mechanizmus, kurie leistų tikrinti sprendimus dėl dirbtinio intelekto kūrimo bei naudojimo, prireikus uždrausti pavojingą jo taikymą ir užtikrinti padarytos žalos atlyginimą.
Baigdamas kalbą Leonas XIV padėkojo konferencijos dalyviams už jų indėlį ir paragino toliau bendradarbiauti, puoselėti dialogą bei prisiimti bendrą atsakomybę. „Brangūs bičiuliai, dalydamasis šiomis mintimis dar kartą dėkoju už jūsų vertingą indėlį šioje srityje ir raginu atkakliai tęsti savo darbą bendromis jėgomis, puoselėjant dialogą ir prisiimant bendrą atsakomybę už bendrąjį gėrį“, – sakė popiežius.
