Vyskupų konsekravimas, vyksiantis neturint popiežiaus leidimo, bus schizmatinis veiksmas, pažymėjo pareiškime kardinolas Victoras Fernandezas, Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas. Jo pareiškimas skirtas Šv. Pijaus X kunigų brolijai (FSSPX), planuojančiai liepos mėnesį šventinti naujus vyskupus. Anonsuotoms konsekracijoms nėra suteiktas popiežiaus leidimas, pridūrė kardinolas.
Pasak trečiadienį, gegužės 13 dieną, dikasterijos prefekto išplatinto pareiškimo, „dalyvavimas schizmoje yra rimtas Dievo įžeidimas ir pagal Bažnyčios teisę numato ekskomuniką“.
Pareiškime perduotas popiežiaus Leono XIV karštas raginimas Šv. Pijaus X kunigų brolijai persigalvoti ir nežengti žingsnio, vedančio į ekskomuniką:
„Šventasis Tėvas toliau meldžiasi prašydamas Šventąją Dvasią, kad apšviestų Šv. Pijaus X kunigų brolijos vadovus, kad šie atsisakytų ketinimų vykdyti priimtą labai rimtą sprendimą.“
Broliją įspėjančiame Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareiškime dėl jos planuojamo schizmatinio veiksmo ir jo pasekmių priminti du pamatiniai Vatikano dokumentai dėl ekskomunikos skyrimo, kurie yra susiję su tos pačios Šv. Pijaus X kunigų brolijos schizmatiškais veiksmais praeityje. Tai popiežiaus šv. Jono Pauliaus II savo iniciatyva (motu proprio) 1988 m. paskelbtas apaštališkasis laiškas Ecclesia Dei ir Popiežiškosios juridinių tekstų tarybos 1996 m. Aiškinamasis raštas. Abu tekstai kalba apie neteisėtas konsekracijas, už kurias numatoma ekskomunika.
Popiežius Jonas Paulius II apaštališkajame laiške be kita ko patikslino, kad vyskupų skyrimas be popiežiaus leidimo yra neklusnumo popiežiui veiksmas nepaprastai rimtu klausimu ir labai rimtas nusižengimas Bažnyčios vienybei. Jonas Paulius II nurodė, kad arkivyskupas Marcelis Lefebvre’as, Šv. Pijaus X kunigų brolijos steigėjas, 1988 m. birželio 17 d. konsekruodamas keturis kunigus vyskupais, kartu ir keturi kunigai, tą dieną gavę vyskupo šventimus, užsitraukė ekskomunikos bausmę, numatytą bažnytinėje teisėje.
Aptardamas kai kuriuos šios ekskomunikos ir įvykusios schizmos aspektus, popiežius Jonas Paulius II labai karštai ragino visus katalikus nuoširdžiai susimąstyti apie savo ištikimybę Bažnyčios Tradicijai pagal tikrąjį bažnytinį mokymą, išsakytą ypač Bažnyčios susirinkimų, nuo Nikėjos iki Vatikano II. Pasak jo, tai turėtų paskatinti visus įsitikinti, kad būtina toliau stiprinti ištikimybę atmetant klaidingus aiškinimus ir savavališką bei piktnaudžiavimu grindžiamą doktrinos, liturgijos ir drausmės nuostatų taikymą.
Tame pačiame Ecclesia Dei dokumente Jonas Paulius II karštai meldė visų su Šv. Pijaus X brolija susijusių asmenų persigalvoti ir vienybėje su Kristaus vietininku žemėje – Romos vyskupu popiežiumi – pasilikti Katalikų Bažnyčios vienybėje. Dar daugiau – Jonas Paulius II norintiems pasilikti vienybėje su apaštalo Petro įpėdiniu ir su Katalikų Bažnyčia įsteigė komisiją, kuri padėtų su brolija susijusiems asmenims išsaugoti savo dvasines ir liturgines tradicijas.
Komisija Ecclesia Dei pagal popiežiaus laiško mintį ir kai kurių dvasininkų iniciatyvą 1988 m. įsteigė Šv. Petro kunigų broliją visiems norintiems puoselėti tradicinę lotynų liturgiją ir pasilikti vienybėje su Roma. Pastaroji draugija tebeveikia ir nuo 2019 m. yra pavaldi Tikėjimo mokymo dikasterijai. Būtent pastaroji yra atsakinga už visus klausimus, susijusius su tradicinę lotynų liturgiją puoselėjančiomis organizacijomis ir jų vienybe Katalikų Bažnyčioje.
Pažymėtina, kad kardinolas V. Fernandezas su popiežiaus Leono XIV pritarimu vasario mėnesį surengė susitikimą su Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyresniuoju kun. Davide Pagliarini. Kardinolas paragino pradėti dialogą dėl bendrystės su Katalikų Bažnyčia būtinų minimalių sąlygų, tačiau Šv. Pijaus X kunigų brolija atsisakė šio dialogo patvirtindama, kad liepos 1 d. keltina konsekruoti naujus vyskupus. Jei brolija įgyvendins ketinimą, Bažnyčioje atsivers naujas pragaištingas skilimas – schizma.
