Arkivyskupas Filippo Iannone (Filipas Janonė), priklausantis Karmelitų ordinui (OCarm), papasakojo apie tarnystę einant Vyskupų dikasterijos prefekto pareigas, kurias perėmė iš popiežiaus Leono XIV, vadovavusio šiai dikasterijai iki išrinkimo popiežiumi 2025 m. gegužę. Antradienį interviu Kroatijos katalikų savaitraščiui „Glas Koncila“ jis sakė, kad popiežiaus sprendimas 2025 m. rugsėjį paskirti jį Vyskupų dikasterijos vadovu buvo „netikėtas ir jaudinantis“.
„Be to, manau, kad nė vienas iš mūsų nesijaučia visiškai pajėgus atlikti užduotį, kurios iš mūsų reikalaujama, – pridūrė F. Iannone. – Todėl pasitikime Viešpaties pagalba ir tęsiame darbą. Be to, nė vienas nesame vieni – turime daug bendradarbių, daug kompetentingų žmonių.“
„Šias pareigas perėmiau iš Šventojo Tėvo, kuris pats kelerius metus vadovavo šiai dikasterijai, – tęsė jis. – Tai reiškia, kad jis pats nustatė aiškią dikasterijos veiklos kryptį. Todėl jaučiuosi palankioje padėtyje, nes tęsdamas tuometinio kardinolo Prevosto nustatytą kryptį galiu lengviau vykdyti šią tarnystę. Be to, dikasterijos prefektas nuolat palaiko ryšį su popiežiumi.“
Paklaustas, koks, jo nuomone, turėtų būti idealus vyskupas, F. Iannone atsakė: „Popiežius kasdien individualiai susitinka su vyskupais, taip pat priima jų grupes. Per šiuos susitikimus jis įvardija šiandienos Bažnyčios prioritetus – evangelizaciją, kūrinijos saugojimą ir kitus Bažnyčiai svarbius klausimus. Taip popiežius nurodo pagrindines gaires, į kurias vyskupai turėtų atsižvelgti savo pastoracinėje tarnystėje.“
„Kitais atvejais popiežius susitikimuose su vyskupais taip pat pabrėžia esmines savybes, kuriomis turi pasižymėti vyskupas: puoselėti vidinį gyvenimą, melstis, būti atviram kitiems, pasirengusiam bendradarbiauti ir dėmesingam vargingiausiems. Taip Šventasis Tėvas pateikia pavyzdį, kurį kiekvienas vyskupas gali pritaikyti savo gyvenime ir vietos Bažnyčios aplinkybėms“, – aiškino F. Iannone.
Baigdamas jis pabrėžė: „Vyskupas yra visos bendruomenės tėvas. Gebėjimas būti tokiu tėvu neabejotinai yra viena svarbiausių savybių kandidatui į vyskupo tarnystę.“
Kalbėdamas apie vyskupų ir pasauliečių bendradarbiavimą, F. Iannone priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą. Pasak jo, kiekvienas pakrikštytasis yra atsakingas už Bažnyčios gyvenimą ir apaštalavimą. Tai reiškia ne tik tikinčiųjų atsakomybę, bet ir pareigą tiems, kurie per Šventimų sakramentą vadovauja bendruomenėms, sudaryti tikintiesiems galimybę šią atsakomybę įgyvendinti.
„Kaip tikintieji įgyvendina šią atsakomybę?“ – klausė Vyskupų dikasterijos prefektas ir pats atsakė: „Per tam skirtas tarybas. Veikia pastoracinės ir ekonominės tarybos. Kanonų teisės kodeksas numato, kad kiekvienas tikintysis turi teisę, o kai kuriais atvejais net pareigą išsakyti vyskupams savo rūpesčius, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl bendruomenės gyvenimo. Šioje srityje visi dar esame kelyje ir visi turime augti.“
