Stambulo konvencijoje nėra tų jautrių dalykų, apie kuriuos dažnai kalbama, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pabrėždama, kad Stambulo konvenciją palaiko.
„Pati konvenciją palaikau ir ten tikrai nėra tų jautrių dalykų, apie kuriuos dažnai kalbama, iš tiesų svarbus tarptautinis dokumentas, prisidėsiantis mums kovojant su smurtu“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.
Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen I. Ruginienės klausė, ar būdama premjere jautė tuometinės valdančiosios koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ spaudimą, kad konvencija nebūtų teikiama Seimui ratifikuoti.
„Ar galite patvirtinti, kad, kai buvote premjerė, pasidavėte „Nemuno aušros“ reikalavimams netraukti smurto prieš moteris klausimų į darbotvarkę?“ – klausė ji.
„Nebuvo tokio reikalavimo ir niekada jo nesulaukiau, tai nebuvo kam pasiduoti, bet aš pati Stambulo konvencijai pritariu“, – teigė I. Ruginienė.
BNS rašė, kad eidama premjerės pareigas I. Ruginienė praėjusį spalį per vizitą Latvijoje teigė nematanti kliūčių Lietuvoje ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos.
Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.
Tai apima visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą.
Kaip skelbė BNS, Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol neratifikavo, procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Pernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Stambulo konvencijos ratifikavimo oponentai teigia, kad Lietuvai ratifikavus šį dokumentą mokyklose reikėtų mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis ir lytinės tapatybės pasirinkimą.
Seimas kovą nepriėmė svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotų Lygių galimybių įstatymo pakeitimų, kuriems buvo pritarusi Vyriausybė, ir juos grąžino tobulinti. Pataisų tikslas buvo sistemiškai peržiūrėti lygių galimybių politikos reglamentavimą ir laiku į nacionalinę teisę perkelti naujas Europos Sąjungos direktyvas, nustatančias bendrus standartus lygybės institucijų veiklai.
