Bažnyčia yra skirtingų žmonių bendrystė. Ją sudarantieji skiriasi kilme, kultūra, kompetencijomis ir atsakomybės lygiu, tačiau visi yra pašaukti atpažinti save kaip „viena“ Jėzuje Kristuje. Būtent jis yra paslėptas lobis, gražiausias perlas, tinklas, užgriebiantis pasiklydusiuosius, sakė sekmadienį, liepos 26 d., popiežius Leonas per vidudienio maldos susitikimą su maldininkais Kastel Gandolfe.
Popiežius apmąstė sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį, kuriame nuskambėjo Jėzaus pateikti skirtingi palyginimai apie Dievo karalystę: apie lobį dirvoje, paslėptą perlą ir žūklę tinklu. Popiežius pastebėjo, kad Jėzus nuo pat savo misijos pradžios apie save telkė tarpusavyje visiškai skirtingus žmones, kurie apskritai niekad nebūtų susitikę.
Evangelistai jau pirmuosiuose puslapiuose pristato Jėzaus kvietimą sekti juo kaip tokį patrauklų, kad jam neįmanomą atsispirti. Tai laisvas kvietimas, tačiau skubus, galintis sužadinti greitą ir trokštamą atsakymą.
Be to, šie ir kiti palyginimai apie Dievo karalystę kalba apie labai didelę įvairovę: lobį dirvoje greičiausiai atrado ūkininkas, perlo vertę suprato pirklys, ar gal keliauninkas. Kituose palyginimuose veikia žvejai ir rašytojas – senų ir naujų dalykų žinovas. Dar kiti Dievo karalystės pėdsakai randami palyginimuose apie tešlą minkančią moterį, namus tvarkančią šeimininkę, karalių, kuris rengiasi karui, vyrą, planuojantį statyti bokštą, administratorius, tvarkančius mokesčius ar investicijas, piemenis ir žemdirbius.
Žodžiu, tęsė Leonas, Dievo karalystė atskleidžia savo neapsakomą grožį skirtingais keliais, tačiau ji kviečia visus – vyrus ir moteris, jaunus ir senus, vargšus ir turtuolius – giliai atsinaujinti. Visi tai gali suprasti ir jaustis pritraukiami.
Pasak Leono, belieka prašyti Dievo išminties malonės, tos pačios išminties, kurios prašė jaunasis karalius Saliamonas: tai malonė, kuri leidžia pastebėti brangų perlą – atpažinti turtą, dėl kuriuo verta parduoti viską, pažymėjo jis.
Popiežius, be to, prašė atsidėti tam, kas svarbiausia. Jis paminėjo vartotojiškumo industrijos daromą žalą. Ji sugeba pakeisti skonį ir sukelti vis naujus poreikius parduodama atsakymus, kurie nepasotina, o kartais užnuodija širdį. Mokykimės suvokti, kad svarbiausia – santykio su Dievu lobis. Jis atveria mus džiaugsmui ir padeda kuo geriau puoselėti tarpusavio santykius.
Prieš palaiminimą Leonas XIV meldė Švč. M. Marijos, Išminties Sosto, užtarimo, prašydamas, kad Ji mūsų troškimą gyventi nukreiptų į Jėzų ir kad troškimas visiškai išsipildytų.
Palaiminęs sekmadienio vidudienio maldos dalyvius popiežius Leonas kalbėjo apie jam gilų nerimą keliantį nuolatinį smurto eskalavimą Šventojoje Žemėje, ypač Vakarų Krante ir Gazos Ruože.
Paminėjęs mirusius civilius gyventojus, Leonas XIV karštai ragino atsakinguosius imtis teisingų politinių sprendimų, pagrįstų kiekvieno žmogaus lygiomis teisėmis ir orumu, atmesti naujus karinius veiksmus ir vienpusiškus sprendimus, ypač tokius, kurie žeidžia visų religinių konfesijų pagarbą ir šventųjų vietų status quo – susitarimą dėl atsakomybės už šventąsias vietas.
Leonas XIV atkreipė dėmesį ir į intensyvėjančias karines operacijas visame Artimųjų Rytų regione. Jos sugražino smurtą ir destrukciją bei sukėlė rimtą pavojų daugeliui civilių gyventojų – padidino geriamojo vandens bei elektros trūkumą. Popiežius nuoširdžiai ragino visas suinteresuotas šalis sustabdyti atakas ir skubiai atverti dialogo bei diplomatijos erdves, kad kuo greičiau būtų pasiekta taika. Popiežius Leonas prašė toliau melstis už visas nuo karo kenčiančias pasaulio tautas: „Tegul Viešpats paliečia širdis ir apšviečia atsakingųjų protus, kad susitaikymas ir taika greitai būtų pasiekti“, – pridūrė popiežius.
Popiežius, be to, kvietė melstis už žuvusius ir nukentėjusius nuo pragaištingų gaisrų Ispanijoje ir Prancūzijoje bei už gelbėtojus, paminėjo sekmadienį minimą šeštąją senelių ir pagyvenusių žmonių dieną ir priminė jos temą: „Aš tavęs niekada nepamiršiu“. Popiežius prašė dėkoti Viešpačiui už senelius, kurie yra dovana Bažnyčiai ir visuomenei bei kvietė įsipareigoti gerbti ir vertinti brangų senyvo amžiaus žmonių vaidmenį, užtikrinti jiems tinkamą dėmesį ir suteikti pagalbą.
Leonas XIV taip pat pasidžiaugė buvusio Libano patriarcho Elijo Hoyeko paskelbimu palaimintuoju šeštadienį pažymėdamas, kad patriarchas buvo dialogo ir vilties žmogaus – šviesus bažnytinio, socialinio ir politinio gyvenimo pavyzdys libaniečiams. Popiežius meldė, kad naujas palaimintasis visuomet lydėtų maronitus katalikus visame pasaulyje ir suteiktų taikos malonę Libanui.
