Nauja apklausa parodė, kad amerikiečiai, aktyviai įsitraukiantys į Šventojo Rašto skaitymą ir jo taikymą gyvenime, dažniau mano turintys pašaukimą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės, patyrę skaudžių gyvenimo išbandymų, dažniau atsigręžia į Bibliją ir tikėjimą laiko svarbiu paguodos šaltiniu.
Praėjusią savaitę Amerikos Biblijos draugija (American Bible Society) paskelbė ketvirtąją tyrimo „State of the Bible: USA 2026“ dalį. Joje nagrinėjama, kaip JAV suaugusieji suvokia savo pašaukimą ir kaip gyvenimo sunkumai veikia jų santykį su Biblija. Tyrimas parengtas remiantis 2 649 JAV suaugusiųjų apklausa, atlikta 2026 m. sausio 8–27 d. bendradarbiaujant su Čikagos universiteto Nacionaliniu nuomonės tyrimų centru (NORC).
Paklausti, ar jaučia pašaukimą tam tikrai veiklai, 15 proc. respondentų atsakė, kad tai yra „visiška tiesa“, 23 proc. – „daugiausia tiesa“, 25 proc. – „iš dalies tiesa“, 18 proc. – „šiek tiek tiesa“, o 20 proc. nurodė visiškai nejaučiantys jokio pašaukimo.
Panaši tendencija išryškėjo ir paklausus, ar jie gerai supranta savo pašaukimą. Daugiausia respondentų (26 proc.) teigė, kad tai „iš dalies tiesa“, 25 proc. – „daugiausia tiesa“, 19 proc. – „šiek tiek tiesa“, 16 proc. atsakė, kad tai visiškai netiesa, o 14 proc. – kad tai „visiška tiesa“.
Ataskaitoje šie atsakymai buvo susieti su Šventojo Rašto pažinimo ir taikymo skale (Scripture Engagement Scale), kuria vertinamas Biblijos skaitymo dažnumas ir jos mokymo svarba žmogaus gyvenime. Vertinant specialia 10 balų skale, skirta pašaukimo klausimams, aukščiausią vidurkį – 7,4 balo – surinko respondentai, aktyviai skaitantys Bibliją ir besivadovaujantys jos mokymu. Vadinamosios „Movable Middle“ (vidurinės) grupės, kuriai priskiriami vidutinį įsitraukimą į Biblijos skaitymą turintys respondentai, vidurkis siekė 6,0 balo, o respondentų, kurie beveik nesinaudoja Biblija, – 5,4 balo.
Respondentai buvo mažiau tikri vertindami teiginį, kad vis dar bando išsiaiškinti savo pašaukimą. Trečdalis (33 proc.) nurodė, kad tai visiškai netiesa, 23 proc. atsakė, jog tai „iš dalies tiesa“, 22 proc. – „šiek tiek tiesa“, 14 proc. – „daugiausia tiesa“, o 8 proc. – „visiška tiesa“.
Tiesiogiai paklausti, ar jie vis dar ieško savo pašaukimo, 42 proc. respondentų atsakė „visiškai ne“, 21 proc. – „šiek tiek tiesa“, dar 21 proc. – „iš dalies tiesa“, 11 proc. – „daugiausia tiesa“, o 6 proc. – „visiška tiesa“. Didžiausią neapsisprendimą parodė „Movable Middle“ grupė.
Paklausti, ar pašaukimas yra dvasinio pobūdžio patirtis, 30 proc. respondentų su tuo visiškai nesutiko. Dar 23 proc. atsakė, kad tai „iš dalies tiesa“, 18 proc. – „šiek tiek tiesa“, 16 proc. – „daugiausia tiesa“, o 12 proc. – „visiška tiesa“.
Ataskaitoje taip pat analizuotas ryšys tarp Biblijos naudojimo ir įvairių gyvenimo sukrėtimų. Tyrime Biblijos naudojimas apibrėžtas kaip savarankiškas jos skaitymas ar kitoks naudojimas bent 3–4 kartus per metus ne pamaldų ar kitų bažnytinių renginių metu.
Išsiskyrę, stichines nelaimes, gyvybei pavojingas ligas ar traumas, artimo žmogaus mirtį arba nedarbą patyrę respondentai dažniau skaitė Bibliją nei tokių išbandymų nepatyrę žmonės. Visose šiose grupėse taip pat daugiau respondentų nurodė, kad tikėjimas jiems tapo svarbiu paguodos šaltiniu sprendžiant gyvenimo sunkumus.
