Šv. Pijaus X kunigų brolija (SSPX), kurios nariai vadinami lefebristais, atmetė neseniai Vatikano paskelbtas ekskomunikas po to, kai liepos 1 dieną be popiežiaus leidimo konsekravo keturis vyskupus, ir pareiškė, kad jiems skirtos sankcijos yra „objektyviai neteisingos ir negaliojančios“.
Liepos 3 dieną paskelbtame laiške popiežiui Leonui XIV Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis kunigas Davide Pagliarani (Davidas Paljaranis) teisino vyskupų konsekracijas, po kurių Vatikanas paskelbė dekretą, kuriuo brolija pripažįstama esanti schizmoje, vadindamas jas „kraštutine priemone siekiant gelbėti sielas doktrininės ir moralinės sumaišties, kurioje atsidūrė Bažnyčia, akivaizdoje“.
„Mes jokiu būdu nesiekiame pakeisti Bažnyčios, o vienintelis mūsų tikslas – likti jai ištikimiems“, – rašė D. Pagliarani, vadovaujantis 1970 metais arkivyskupo Marcelio Lefebvre’o (Marselio Lefevro), mirusio 1991 metais, įkurtai brolijai.
M. Lefebvre’o įkurta brolija siekia išsaugoti tradicinę liturgiją, kokia ji buvo iki po Vatikano II Susirinkimo įgyvendintų reformų, ir kartu nepritaria kai kuriems Susirinkimo mokymo aspektams apie ekumenizmą, religijos laisvę ir kolegialumą.
Arkivyskupas M. Lefebvre’as buvo ekskomunikuotas 1988 metais po to, kai be popiežiaus Jono Pauliaus II leidimo konsekravo keturis vyskupus: ispaną Alfonso de Galarreta (Alfonsą de Galaretą), šveicarą Bernardą Fellay (Bernarą Felė), anglą Richardą Williamsoną (Ričardą Viljamsoną) ir prancūzą Bernardą Tissier de Mallerais (Bernarą Tisjė de Malrė).
Tęsiantis pastangoms plėtoti dialogą su Šv. Pijaus X kunigų brolija, popiežius Benediktas XVI 2009 metais panaikino keturiems M. Lefebvre’o 1988 metais konsekruotiems vyskupams paskelbtas ekskomunikas.
B. Tissier de Mallerais ir R. Williamsonas mirė atitinkamai 2024 ir 2025 metais. Tuo metu A. de Galarreta ir B. Fellay dalyvavo liepos 1 dieną įvykusioje keturių naujų vyskupų konsekracijoje, už kurią jiems dar kartą buvo paskelbta ekskomunika.
„Prašėme duonos“
Svarbiausiu savo argumentu pasirinkęs Luko evangelijos (11, 11–13) ištrauką, kurioje Jėzus primena mokiniams, kad „jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“, D. Pagliarani teigė: „Mes prašėme duonos, tai yra šiek tiek supratimo nuoširdžios sąžinės konflikto akivaizdoje, tėviškos atjautos gesto.“
„Deja, gavome akmenį“, – tęsė jis ir pridūrė, kad vietoj „žuvies“, tai yra „galimybės laikinai gauti būtinas priemones toliau ugdyti gerus kunigus (…), deja, gavome gyvatę“.
„Prašėme kiaušinio, pažadėdami jį kuo greičiau grąžinti, – pridūrė jis. – Šventoji Tradicija, kurią saugome savo sielose, priklauso Bažnyčiai, mūsų Motinai. Tačiau, deja, gavome skorpioną.“
SSPX vadovas patikino Leoną XIV, kad brolija Vatikano sankcijų nepriima „su kartėliu ar maištinga dvasia“, bet, priešingai, jaučiasi skatinama „dar labiau mylėti šventąją Bažnyčią ir labiau nei bet kada visomis jėgomis rūpintis jos reikmėmis“.
SSPX vadovas patikino Leoną XIV, kad brolija Vatikano sankcijų nepriima „su kartėliu ar maištinga dvasia“, bet, priešingai, jaučiasi skatinama „dar labiau mylėti šventąją Bažnyčią ir labiau nei bet kada visomis jėgomis rūpintis jos reikmėmis“.
„Esame tikri, kad vieną dieną jūs pats arba vienas iš jūsų įpėdinių panorėsite įgyvendinti šv. Pijaus X programą – „Visa atnaujinti Kristuje“. Tą dieną Šventasis Tėvas su dideliu džiaugsmu ir gilia paguoda atras iš tiesų katalikiškas sielas – sielas, kurių ryšys su Bažnyčia niekada nebuvo grindžiamas nepastoviu dviprasmiško dialogo pagrindu, bet Petro tikėjimo uola“, – teigė jis.
Popiežiaus raginimas liko neišgirstas
Savo laiške D. Pagliarani neužsimena apie ilgalaikes Katalikų Bažnyčios pastangas palaikyti dialogą su Šv. Pijaus X kunigų brolija. Jos prasidėjo dar popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metu, įsteigus komisiją „Ecclesia Dei“, o vienu svarbiausių žingsnių tapo Benedikto XVI sprendimas panaikinti keturių M. Lefebvre’o konsekruotų vyskupų ekskomunikas.
Popiežius Pranciškus taip pat siekė dialogo su brolija – 2016 metais, per Gailestingumo jubiliejų, jis leido tikintiesiems galiojančiai ir teisėtai atlikti išpažintį pas jos kunigus, o vėliau šį sprendimą pratęsė neribotam laikui.
D. Pagliarani taip pat neatsakė į tiesioginį Leono XIV raginimą Šv. Pijaus X kunigų brolijai neįvykdyti „schizminio akto“.
„Bažnyčia pripažįsta prisirišimą prie liturginio gyvenimo, įsipareigojimą kunigų ugdymui, apaštališką uolumą ir troškimą ištikimai laikytis Tradicijos, būdingus daugeliui su Brolija susijusių žmonių ir bendruomenių. Būtent tai motyvavo dėmesio ir geranoriškumo nuostatas, kurias mano pirmtakai nuolat jums išreiškė.
Su tokia nuostata ir kupinas krikščioniškos meilės iš visos širdies meldžiu ir prašau jūsų: ženkite žingsnį atgal! Raginu jus atidžiai apsvarstyti tikinčiųjų dvasinį gėrį, nes jūsų schizmatinis veiksmas atimtų iš jų teisėtą, o kai kuriais atvejais netgi galiojantį Sakramentų, kuriuos jie myli ir kurių siekia savo pašventinimo labui, priėmimą“, – rašė popiežius.
„Bažnyčia yra pasirengusi dialogo ir savitarpio supratimo keliui, kurį Šventoji Dvasia gali padaryti įmanomą ir vaisingą“, – pridurė Leonas, pabrėždamas, kad besiūlės Kristaus tunikos suplėšymas yra itin sunki nuodėmė, melsdamas, kad Viešpats apšviestų sąžines, pažadintų širdis.
„Dėl iš Kristaus gauto autoriteto, su skausmu sieloje, bet vis dar kupinas vilties jaučiu pareigą paprašyti jūsų atsisakyti savo ketinimų ir patikiu šias intencijas M. Marijos, Gerosios Patarėjos, Nekaltajai Širdžiai“, – rašė Leonas laiške Šv. Pijaus X kunigų brolijai, pasirašytame 2026 m. birželio 29-ąją.
