Lenkijos ir Ukrainos katalikų vadovai paskelbė retą bendrą kreipimąsi dėl abiejų tautų susitaikymo. Jie paragino lenkus ir ukrainiečius atmesti priešiškumą, puoselėti atleidimą ir saugoti juos vienijančius krikščioniškus ryšius, nepaisant augančios politinės ir istorinės įtampos.
Birželio 29 dieną Romoje ir Kyjive paskelbtą pareiškimą pasirašė kardinolai Mykola Bychokas, Konradas Krajewskis, Kazimierzas Nycza ir Grzegorzas Rysis, taip pat Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Kreipimasis paskelbtas kardinolams susirinkus Romoje į neseniai vykusią konsistoriją.
Kreipimosi pradžioje Bažnyčios vadovai pareiškė kalbantys „vienybėje su Šventuoju Tėvu Leonu XIV“, kurio pontifikatas nuo pat pradžių pažymėtas nenuilstamomis pastangomis kurti taiką, grindžiamą bendruoju gėriu, ir ryžtingu pasipriešinimu karui visomis jo apraiškomis.
Pasirašiusieji pabrėžė, kad Lenkijos ir Ukrainos susitaikymo klausimas peržengia politikos ribas.
„Suprantame, kad lenkų ir ukrainiečių susitaikymo klausimas susijęs ne tik su dviejų tautų tarpusavio santykiais, bet ir su mūsų bendro krikščioniškojo liudijimo tikrumu“, – rašoma pareiškime.
Kreipimasis paskelbtas atsinaujinus įtampai Lenkijos ir Ukrainos santykiuose, ypač dėl konkuruojančių Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų žiaurumų vertinimų. Nepaisant to, nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos Lenkija išlieka viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
Pakartodami popiežiaus Leono XIV raginimus siekti taikos, Bažnyčios vadovai paragino abi tautas vengti kurstančios retorikos.
„Sekdami popiežiumi Leonu esame įsitikinę, kad pirmasis žingsnis į taiką yra kalbos nuginklavimas. Tai taikoma ne tik žodžiams, bet ir gestams, ženklams bei simboliams. Jie taip pat gali žeisti, užverti kelią susitikimui ir sėti baimę“, – rašoma pareiškime.
Bažnyčios vadovai taip pat perspėjo neleisti, kad konkuruojantys istorijos pasakojimai kurstytų susiskaldymą.
„Kai primetame kitiems savo praeities ir ateities viziją, pasiduodame smurto ir dominavimo kultūros logikai“, – rašoma kreipimesi. Vietoj to jie paragino siekti „bendrojo gėrio, o ne vien atskirų interesų“.
Cituodami Evangeliją, autoriai pridūrė: „Evangelija, kuria tikime, moko, kad vaistas nuo nuodėmės yra atleidimas, o riba, kurią Dievas nustatė blogiui, yra gailestingumas.“
Cituodami Evangeliją, autoriai pridūrė: „Evangelija, kuria tikime, moko, kad vaistas nuo nuodėmės yra atleidimas, o riba, kurią Dievas nustatė blogiui, yra gailestingumas.“
Bažnyčios vadovai taip pat priminė šv. Jono Pauliaus II palikimą, pabrėždami jo pontifikato metu dėtas pastangas skatinti lenkų ir ukrainiečių susitaikymą.
„Jaučiame pareigą neapleisti bendro kelio, pradėto su šv. Jono Pauliaus II palaiminimu, bet kantriai ir drąsiai juo eiti. Mūsų tautas sieja pernelyg daug, kad leistume iššvaistyti mūsų bendrą paveldą“, – teigiama pareiškime.
Pripažindami skaudžius abiejų tautų istorijos puslapius, Bažnyčios vadovai pabrėžė, kad krikščionys yra pašaukti siekti susitaikymo, pagrįsto tiesa, atleidimu ir krikščioniškąja meile, o ne nuoskaudomis.
Kreipimosi pabaigoje jie paragino priešintis susiskaldymo kultūrai ir duoti krikščionišką liudijimą pasauliui, kurį vis labiau ženklina konfliktai.
„Kartu su Šventuoju Tėvu popiežiumi Leonu XIV raginame visus pirmiausia galvoti apie bendrąjį gėrį, o ne vien apie privačius interesus“, – sakoma kreipimesi.
