JAV katalikų vyskupų konferencijos (USCCB) Teisingumo ir taikos sekretoriato atstovė Emily Schumacher-Novak (Emily Šumacher-Novak) interviu OSV News paaiškino, kad birželio 22–29 d. minima Religinės laisvės savaitė yra proga apmąstyti religijos laisvės reikšmę tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visame pasaulyje. Pasak jos, šių metų minėjimas yra ypač aktualus dėl augančių iššūkių religijos laisvei.
Schumacher-Novak pabrėžė, kad religijos laisvė yra viena svarbiausių amerikiečių laisvių. Ji leidžia žmonėms viešai gyventi pagal savo tikėjimą ir tarnauti bendram gėriui, o kartu padeda geriau suprasti ir kitas visuomenėje puoselėjamas laisves.
Anot jos, religijos laisvės pagrindas yra žmogaus orumas. „Turime teisę ieškoti Dievo, atrasti, kas Jis yra mums, ir tai daryti laisvai“, – kalbėjo USCCB atstovė, pabrėždama, kad tikėjimo išpažinimo laisvė kyla iš kiekvieno žmogaus prigimtinio orumo.
Ji pažymėjo, kad Religinės laisvės savaitė trunka visą savaitę todėl, kad suteikia galimybę maldoje ir apmąstymuose atsigręžti į įvairius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria tiek JAV, tiek pasaulio tikintieji.
Pasak Schumacher-Novak, iniciatyva vis labiau įsitvirtina parapijose. Tikinčiuosius domina Religinės laisvės savaitei parengta novena, o daugelis parapijų ir tikinčiųjų ją įtraukia į savo maldos gyvenimą. Ji tai pavadino „puikiu pavyzdžiu, kaip Dievo tauta priima šią iniciatyvą ir įtraukia ją į savo tikėjimo bei maldos gyvenimą“.
USCCB atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai kunigų Religinės laisvės savaitės temas įtraukia į homilijas. Šių metų minėjimas vyksta po XII eilinio sekmadienio, todėl liturginiai skaitiniai suteikia progą apmąstyti, kaip Kristus kviečia tikinčiuosius liudyti savo tikėjimą viešajame gyvenime.
Aiškindama novenos intencijų pasirinkimą, Schumacher-Novak nurodė, kad jos remiasi kasmetine Religijos laisvės komiteto ataskaita. Šių metų temos apima politinį ir antireliginį smurtą, migracijos įstatymų vykdymą, religinę diskriminaciją, tėvų teisę rinktis vaikų ugdymą, lyčių ideologiją, federalinį finansavimą bei religijos laisvės suvaržymus Afrikoje ir Nikaragvoje.
Ypatingą dėmesį ji skyrė migracijos klausimui. Pasak jos, tai ne tik žmogaus orumo, bet ir religijos laisvės tema, nes kai kurie migrantai, patekę į sulaikymo centrus, netenka galimybės naudotis sakramentais. Anot pašnekovės, religijos laisvė apima ne tik teisę tikėti, bet ir galimybę praktikuoti tikėjimą.
Kalbėdama apie maldos intencijas už Afriką ir Nikaragvą, Schumacher-Novak pabrėžė, kad žmogaus orumas neapsiriboja valstybių sienomis. Ji priminė, kad JAV katalikai turi rūpintis ne tik savo šalies, bet ir viso pasaulio tikinčiųjų religijos laisve, ypač ten, kur krikščionys ir kiti tikintieji patiria persekiojimą.
Interviu pabaigoje USCCB atstovė paragino katalikus neapsiriboti vien malda. Jos teigimu, tikintieji turėtų melstis už „širdžių atsivertimą“, bet kartu kreiptis į politikus ir užsienio politikos sprendimų priėmėjus. „Turime pasitelkti Jungtinių Valstijų galimybes ir mūsų tikėjimą visų žmonių laisve visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė Schumacher-Novak, ragindama kelti balsą už tuos, kurie negali laisvai išpažinti savo tikėjimo.
