Važiuojant magistraliniu keliu A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, ten kur Suvalkijos lygumos susilieja su aukštumomis, už keleto kilometrų nuo Marijampolės, laukuose kaip kokios vienišės kairėje išnyra kapinaitės ir bažnyčia.
Tačiau tai ne šiaip sau ramybę saugantys objektai. Vietovė, iki kurios dabar atveda geri keliai, lankoma turistų ir piligrimų. Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia yra per Lietuvą einančio Šv. Jokūbo kelio atkarpoje.
Be to, būtent šios parapijos atokioje klebonijoje 1945 m. rugpjūčio 15 d. klebono kun. Antano Yliaus (1909 04 09–1934 06 29–1994 07 08) iniciatyva buvo įkurtas vienas stipriausių Lietuvos partizanų junginių – Tauro apygarda. Čia veikė partizanų štabas, buvo pasirašomi protokolai, priimamos priesaikos.
Iškilo ypatingu laiku
Skardupių bažnyčia yra vienintelė Lietuvoje bažnyčia, kuri buvo statyta pačiame brutaliausio pirmojo sovietinio antplūdžio ir teroro įkarštyje – 1940-1941 metais. Tuometinis Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas bažnyčią pašventino 1941 metais, birželio 1 dieną, per Sekmines.
1941 metų pavasarį buvo tik spėta uždengti stogą. Bažnyčia pašventinta dar ne visiškai įrengta, vidaus darbai buvo baigti vokiečių okupacijos metais.
Svarbi istorinė detalė: bažnyčios šventinimas vyko likus vos trims savaitėms iki birželio trėmimų ir nacistinės Vokietijos kariuomenės įsiveržimo į Lietuvą.
Apie Skardupių bažnyčios iškilimą tokiu laiku dabar kalbama kaip apie mažą stebuklą. Vietiniai žmonės savo rankomis mūrijo bažnyčios sienas. Ji tapo vilties simboliu, švietusiu pačiu juodžiausiu šaliai metu.
Aplankė ir laimino vyskupas
Simboliška, kad dabartiniai parapijos tikintieji ir svečiai paminėti bažnyčios 85-erių metų sukakties susirinko per titulinius atlaidus. Jie buvo švenčiami per Sekmines, gegužės 24 dieną.
Tai buvo nuostabi šventė, kuriai įsisiautėję lygumų vėjai, pajuokaujant, atpūtė ypač daug maldingumo dvasios. Apie Šventosios Dvasios dovanas, ir ypač maldingumą, pamaldumą savo homilijoje kalbėjo Vilkaviškio vyskupas Rimantas. Kvietė žmones giliau susimąstyti apie savojo tikėjimo gilumą, paklausti savęs, ar jie visada teisingai supranta ir deramai priima į savo širdis ramybės palinkėjimą, ar ta ramybe gyvena kasdienybėje. Kvietė brandinti ryšį su Bažnyčia, savo parapija, santykį su klebonu ir pačiu Viešpačiu. Akcentavo, kad parapijos reikalai – ne vieno klebono rūpestis, o visas parapijos turtas, pastatai yra parapijiečių nuosavybė, todėl kiekvienam tebūna svarbu apsijungti bendriems darbams ir tam, kas augina amžinajam gyvenimui. Linkėjo, kad tikėjimo bendrystė, Šventosios Dvasios dovanos apjungtų ir taurintų tarpusavio bendravimą.
Ganytojas šv. Mišias aukojo kartu su Marijampolės dekanato dekanu ir Šunskų parapijos klebonu kan. Deimantu Brogiu.
Iš klebono raporto
Gegužės 24-oji buvo kaip iš anksto suplanuota vyskupo kanoninė vizitacija. Tad parapijos klebonas kun. Dainius Gurevičius ganytoją pasitiko prie bažnyčios durų ir atlydėjo prie altoriaus.
Klebonas savo raporte paminėjo, jog esant palankiai demografinei situacijai, augant tikinčiųjų skaičiui, po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nuo 1919 iki 1940 metų Vilkaviškio vyskupijoje buvo įsteigtos 38 naujos parapijos. Skardupių parapijos kūrimo idėja kilo dar 1936 metais, bet įkurta ji buvo 1940 metų pabaigoje. Parapija buvo suformuota iš Kalvarijos, Liudvinavo, Marijampolės ir vieno Keturvalakių parapijos kaimų. Parapijos teritorinės ribos nepakitusios iki dabar.
Įsikūrusios parapijos teritorijoje buvo priskaičiuojama pusantro tūkstančio gyventojų, šiais laikais – penki šimtai. Šv. Mišios aukojamos kiekvieną sekmadienį pusę vienuoliktos, melstis susirenka iki dvidešimties žmonių.
Klebono pečius slegia finansiniai rūpesčiai, tačiau parapijos žmonės iniciatyvūs, rūpinasi savo šventovės švara ir tvarka, mielai talkina įvairiuose reikaluose. Klebonas dėkojo vyskupui už apsilankymą, už žmonių dvasios pastiprinimą malda ir ganytojišku žodžiu. Vyskupas dar prieš šv. Mišias buvo susitikęs atskirai pasikalbėti su parapijos pastoracinės tarybos nariais.
Sėmėsi dvasinių turtų
Nors vėjas talžė baldakimą ir liturginius rūbus, tačiau gausiai į atlaidus ir savo šventovės pašventinimo sukaktį susirinkę žmonės maldingai dalyvavo Švč. Sakramento procesijoje aplink bažnyčią, priėmė vyskupo palaiminimą, teiktą su Švč. Sakramentu.
Po šv. Mišių vyskupas pašventino parapijai dovanotą liturginį rūbą. Šv. Mišioms iškilmingumo suteikė svečio Egidijaus Bavikino giedojimas. Solistas dėkojo už pakvietimą, prisipažino, kad jam gera švęsti tokias šventes bažnyčioje, kurioje savo muzikinės veiklos pradžioje dirbo vargonininku, „čia mokėsi tikėti, mylėti, gyventi, čia rado dvasinius turtus“.
Pastoracinės tarybos narys Juozas Vaičiulis parapijos vardu padėkojo vyskupui Rimantui Norvilai ir Marijampolės dekanato dekanui kan. Deimantui Brogiui ir Egidijui Bavikinui, – už viešnagę, klebonui kun. Dainiui Gurevičiui – už rūpestį ir meilę Bažnyčiai ir parapijiečiams. Gėlėmis apdovanoti ir plojimais palydėti svečiai ir visi parapijiečiai buvo pakviesti agapei į parapijos salę.
Kristaus meilės suburti
Atskirai susipažinti su Skardupių bažnyčios istorija buvo galima apžiūrint bažnyčioje eksponuojamą fotografijų parodą „Kristaus meilė mus suburia“. Ją parengė Valavičių kaimo bibliotekininkė Lilija Stankevičienė, padedant Marijampolės Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai. Archyvinės nuotraukos ir tekstai priminė svarbiausius bažnyčios istorijos momentus, joje tarnavusius kunigus, o tai padėjo prisiliesti prie jos istorijos.
O viskas Skardupiuose prasidėjo, kai 1936 metais kun. Pijus Andziulis MIC (1870 04 14–1900–1950 06 20), Marijampolės marijonų namų vyresnysis, buvo iškviestas pas ligonį į Skardupių kaimą. Prasti keliai, kuriais teko irtis, pagimdė mintį pasiūlyti šioje vietoje statyti bažnyčią ir įkurti parapiją…
1937 m. rugsėjo 6 d. architektas Romanas Steikūnas sukūrė Skardupių bažnyčios ir varpinės projektą. Skardupių kaimo jaunimas, sužinojęs apie bažnyčios statybą, parengė vaidinimą „Kuprotas oželis“ ir sukvietė daugybę žmonių. Surinktus pinigus paskyrė būsimos bažnyčios pamatams. Vieni ūkininkai padovanojo žemės sklypą, kiti žvyro, akmenų. 1939 metais kunigo marijono Antano Kazlausko (1907 09 24–1976 09 12) rūpesčiu buvo išlieti bažnyčios pamatai. Sovietų valdžiai uždarius Marijampolės marijonų vienuolyną, marijonai turėjo kraustytis kitur. Taip Skardupiuose įsikūrė pirmasis klebonas kun. Viktoras Šauklys (1908 01 13–1933 06 25–2003 04 14) ir kun. Antanas Ylius, tikrasis bažnyčios statytojas.
1949 metais, likus trims savaitėms iki Velykų, sovietų valdžia Skardupių bažnyčią uždarė ir pavertė kolūkio grūdų sandėliu.
Parapijiečių, ypač tuometinio bažnyčios komiteto, didelių pastangų dėka bažnyčia 1950 m. gruodžio 22 d. buvo atidaryta. Aptarnauti leista Liudvinavo klebonui kun. Juozui Matulaičiui (1912 10 29–1935 06 29–2000 07 10), su teise tik vieną kartą per mėnesį aukoti šv. Mišias.
1954 m. gruodžio 25 d. Skardupių klebonu paskirtas kun. Vincas Gelgota (1905 09 10–1936 06 11–1975 11 24) imasi reikalingų tvarkybos darbų. Jam klebonaujant pastatyta ir medinė klebonija.
