Kardinolas Michaelis Czerny (Michaelis Černis), vadovaujantis Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterijai, vaizdo žinioje Šveicarijos vyskupams aptarė popiežiaus Leono XIV enciklikos „Magnifica humanitas“, paskelbtos gegužės 25 dieną, reikšmę ir jos keliamus iššūkius Bažnyčiai dirbtinio intelekto amžiuje.
Žinia buvo skirta Šveicarijos vyskupų plenarinės asamblėjos dalyviams, susirinkusiems Einsiedelno abatijoje. Kardinolas taip pat pristatė neseniai popiežiaus įsteigtos Tarpdikasterinės dirbtinio intelekto komisijos misiją ir uždavinius.
Pasak kardinolo, vienas svarbiausių naujosios komisijos klausimų yra tai, kaip pradėti dialogą su vietos Bažnyčiomis, jas lydėti ir remti sprendžiant iššūkius, kuriuos šiandien kelia sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas.
Michaelis Czerny prisiminė vieną svarbiausių pamokų, kurią išmoko iš popiežiaus Pranciškaus – nebijoti tikrovės. Jo teigimu, žmonės, taip pat ir Bažnyčios nariai, dažnai yra linkę slėptis nuo realybės arba įvairiais būdais nuo jos atsiriboti.
Kardinolas pabrėžė, kad enciklika „Magnifica humanitas“ siekia kaip tik priešingo tikslo – skatinti įsitraukimą į tikrovę ir padėti tikintiesiems atpažinti, suprasti bei įvertinti šiuolaikinius iššūkius.
Jo teigimu, dokumentas ne tik patvirtina pagrindinius Bažnyčios socialinio mokymo principus, bet ir padeda įžvelgti kliūtis, kurios kelia grėsmę žmogaus orumui bei visapusiškam žmogaus vystymuisi. Tarp tokių iššūkių svarbią vietą užima ir dirbtinio intelekto keliami pavojai.
Kardinolas pažymėjo, kad enciklikos paskelbimas yra kvietimas Bažnyčiai gyventi sinodiškumu, kuris nebūtų apsiribojęs vien vidiniais Bažnyčios reikalais, bet būtų nukreiptas į išorę ir dialogą su pasauliu.
Kardinolas pažymėjo, kad enciklikos paskelbimas yra kvietimas Bažnyčiai gyventi sinodiškumu, kuris nebūtų apsiribojęs vien vidiniais Bažnyčios reikalais, bet būtų nukreiptas į išorę ir dialogą su pasauliu.
Pasak jo, toks sinodiškumas reiškia bendrą kelią su kitais žmonėmis, drąsiai ir viltingai susiduriant su dabarties ir ateities iššūkiais. Cituodamas encikliką, jis priminė mintį, kad „niekas negali vienas pakelti pasaulio iššūkių naštos, lygiai taip pat, kaip niekas nėra per silpnas, kad atliktų savo vaidmenį“.
Aiškindamas enciklikos paantraštę apie žmogaus asmens apsaugą dirbtinio intelekto amžiuje, kardinolas pabrėžė evangelizacijos, pastoracinio palydėjimo, susitaikinimo ir aktyvaus dalyvavimo Bažnyčios gyvenime svarbą. Jo nuomone, būtent šiose srityse atsiskleidžia konkretus atsakas į šiuolaikinius iššūkius.
Baigdamas savo kreipimąsi, Czerny paragino vyskupus, kunigus ir pastoracinius darbuotojus atlikti sąžinės tyrimą ne tik asmeniniu, bet ir instituciniu lygmeniu. Jis pabrėžė, kad Bažnyčia turi kritiškai vertinti savo struktūras, veikimo būdus ir santykį su pasauliu, nes toks atsinaujinimas yra neatsiejama evangelizacijos misijos dalis.
