Popiežiaus Leono XIV ilgai lauktas vizitas Ispanijoje užbaigs 15 metų trukusį laukimą Ispanijos katalikams, kurie popiežiaus vizito nebuvo sulaukę nuo 2011 metų, kai popiežius Benediktas XVI lankėsi Madride Pasaulio jaunimo dienų proga.
Tačiau birželio 6–12 dienomis vyksiantis Leono XIV vizitas taip pat parodys, kaip jis kalba apie svarbiausius klausimus, kurie aktualūs ne tik Pirėnų pusiasaliui.
Apsilankydamas Madride, Barselonoje ir Kanarų salose, popiežius Ispanijai skirs neįprastai daug laiko. Palyginimui, jo numatytas vizitas Prancūzijoje rugsėjo 25–28 dienomis truks tik keturias dienas.
Nors Ispanija Leonui XIV yra gerai pažįstama šalis – eidamas augustinų ordino vadovo pareigas jis joje lankėsi dažnai, – kaip popiežius jis atvyksta į vieną politiškai įtempčiausių Europos valstybių. Čia trapi socialistų vadovaujama vyriausybė susiduria su sparčiai stiprėjančia dešine, kurios pagrindiniu politiniu šūkiu tapo antimigracinė retorika.
Madride popiežius įeis į istoriją tapdamas pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, kuris kreipsis į Ispanijos parlamentą. Tikimasi, kad jis kalbės apie vienybę vienoje politiškai labiausiai susipriešinusių Europos šalių.
Popiežius taip pat susitiks su migrantais ir juos remiančiomis organizacijomis Kanarų salose – regione, į kurį atvyksta migrantai, mėginantys leistis į pavojingą kelionę jūra iš Šiaurės Afrikos pakrančių į Europą.
Barselonoje jis aukos Mišias Šventosios Šeimos bazilikoje, kurią suprojektavo Antoni Gaudi (Antonis Gaudis) ir kurią dabar vainikuoja naujai užbaigtas Jėzaus Kristaus bokštas.
Taika politinio susipriešinimo akivaizdoje
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) tapo vienu garsiausiai karą Irane kritikuojančių Europos lyderių. Tai jį natūraliai suartina su popiežiumi, kuris ne kartą pasmerkė karą ir taiką pavertė vienu svarbiausių savo pontifikato prioritetų.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas tapo vienu garsiausiai karą Irane kritikuojančių Europos lyderių. Tai jį natūraliai suartina su popiežiumi, kuris ne kartą pasmerkė karą ir taiką pavertė vienu svarbiausių savo pontifikato prioritetų.
Sanchezas su Leonu XIV susitiko Vatikane gegužės 27 dieną, likus mažiau nei dviem savaitėms iki popiežiaus atvykimo į Madridą. Po susitikimo Ispanijos premjeras pareiškė, kad jie rado daug bendrų pozicijų migracijos, karo ir daugiašališkumo klausimais, o popiežiaus balsą pasaulinėje arenoje apibūdino kaip „sveiką protą prieš iracionalumą ir džiunglių teisę“.
Vatikanas po susitikimo paskelbė trumpą, tačiau neįprastai išsamų pareiškimą, kuriame pabrėžė „gerus Šventojo Sosto ir Ispanijos santykius“ bei nurodė, kad abu lyderiai aptarė „būtinybę skatinti vaisingą dialogą tarp vietinės Bažnyčios ir valdžios institucijų, taip pat tarp įvairių pilietinės visuomenės grupių, grindžiamą abipuse pagarba ir siekiantį bendrojo gėrio“.
Tačiau Leono XIV vizitas vyksta jautriu metu premjerui, kuris Ispanijai vadovauja nuo 2018 metų ir dabar remiasi trapia koalicine dauguma, o nacionalistinė ir antimigracinių pažiūrų partija „Vox“ tampa vis įtakingesne jėga šalies dešiniajame politiniame sparne.
Ispanijos žiniasklaida skelbė, kad augantis „Vox“ populiarumas tarp katalikų rinkėjų jau sukėlė nerimą Romoje. Vasarį dienraštis „El Pais“ pranešė, kad Leonas XIV privačiame susitikime Vatikane perspėjo Ispanijos vyskupus dėl mėginimų pasinaudoti Bažnyčia politiniams tikslams, siekiant „laimėti katalikų balsus“.
Kitas Ispanijos katalikiškas leidinys „Vida Nueva“, remdamasis savo šaltiniais, patvirtino šią informaciją ir pranešė, kad popiežius konkrečiai paminėjo partiją „Vox“.
Vėliau Ispanijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad popiežius kalbėjo apie „tikėjimo pajungimo ideologijoms pavojus“, tačiau nepaminėjo jokios konkrečios politinės grupės.
Tokios aplinkybės dar labiau padidina lūkesčius dėl istorinės Leono XIV kalbos Ispanijos Deputatų Kongrese birželio 8 dieną. Jis taps pirmuoju popiežiumi, kalbėsiančiu šiuose parlamento rūmuose.
Tačiau Madrido arkivyskupas kardinolas Jose Cobo Cano (Chosė Kobas Kanas) pabrėžė, kad popiežiaus kalbos nereikėtų vertinti kaip bandymo paremti vieną ar kitą politinę stovyklą.
„Esame įpratę politiką matyti kaip sustabarėjusių ideologijų ir nuolatinės priešpriešos erdvę, – sakė Cobo. – Manau, kad popiežius siekia pasiūlyti kitokią politinę tikrovę ir išreikšti dėkingumą demokratijai bei politinei klasei.“
„Madride jis kalbės apie didžiuosius iššūkius, su kuriais susiduria Europa ir jos vyskupijos, tačiau jis neatvyksta paremti vienos ar kitos žinios. Jis skelbs amžinąją Bažnyčios žinią. Kartais ji sutampa su politika, kartais – ne“, – pridūrė kardinolas.
„Madride jis kalbės apie didžiuosius iššūkius, su kuriais susiduria Europa ir jos vyskupijos, tačiau jis neatvyksta paremti vienos ar kitos žinios. Jis skelbs amžinąją Bažnyčios žinią. Kartais ji sutampa su politika, kartais – ne“, – pridūrė kardinolas.
Tuo tarpu „Vox“ lyderis Santiago Abascalis (Santjagas Abaskalis), kuris taip pat yra katalikas, konservatyviam laikraščiui „El Debate“ pareiškė dalyvausiąs popiežiaus kalboje parlamente, tačiau tai nebūtinai reikš jo pritarimą Leono XIV žiniai.
„Jei religinis lyderis – ar tai būtų Dalai Lama, popiežius ar rabinas – mums sakys, kad turime priimti masinę migraciją ir islamo plėtrą mūsų visuomenėje, mes atsakysime „ne“, nesvarbu, kas tai sakytų, – teigė Abascalis. – Kad jis meldžiasi už taiką pasaulyje, man atrodo gerai.“
Migracijos židinys prie Šiaurės Afrikos pakrančių
Leono XIV pasisakymai migrantų klausimu iš esmės tęsia jo pirmtako liniją, tačiau kelionė į Kanarų salas suteiks jam pirmąją galimybę kaip popiežiui apsilankyti viename svarbiausių migracijos židinių ir viešai atkreipti dėmesį į šiuolaikinės migracijos dramą.
Skirtingai nei Pranciškus, kuris praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po išrinkimo skubėjo į Italijai priklausančią Lampedūzos salą pagerbti migrantų, žuvusių bandant per Viduržemio jūrą pasiekti Europą, Leonas pirmaisiais savo pontifikato metais daugiausia buvo priverstas likti Romoje dėl 2025 metų Jubiliejaus iškilmių.
Vis dėlto Leonas kritikavo abejingumą migrantams ir jų stigmatizavimą Jubiliejaus renginyje Vatikane, skirtame migrantams. Jis taip pat suabejojo žmonių, kurie priešinasi abortams, tačiau kartu „pritaria nežmoniškam elgesiui su migrantais Jungtinėse Valstijose“, gyvybės gynimo nuoseklumu.
Dabar dviejų dienų vizitas Kanarų salose pirmą kartą nuo jo išrinkimo popiežiumi atves Leoną XIV į vieną svarbiausių migracijos krizės taškų Europoje – prie vieno mirtingiausių migracijos maršrutų žemyne. Skaičiuojama, kad 2025 metais mėgindami iš Šiaurės Afrikos pakrančių pasiekti salas žuvo 1 906 migrantai.
Ši kelionė gali tapti savotišku Leono XIV „Lampedūzos momentu“, suteikdama jam galingą tribūną viešai parodyti paramą migrantams šalyje, kur migracija tapo vienu labiausiai ginčijamų politinių klausimų.
Ši kelionė gali tapti savotišku Leono XIV „Lampedūzos momentu“, suteikdama jam galingą tribūną viešai parodyti paramą migrantams šalyje, kur migracija tapo vienu labiausiai ginčijamų politinių klausimų.
Remiantis visuomenės apklausomis Ispanijoje, 20,3 proc. gyventojų migraciją įvardija kaip vieną iš trijų svarbiausių šalies problemų. Tai antras dažniausiai minimas klausimas po būsto krizės.
Praėjusią vasarą šalį sukrėtė prieš migrantus nukreiptos riaušės pietų Ispanijoje po to, kai trys Šiaurės Afrikos kilmės vyrai Torė Pačeko miestelyje užpuolė 68 metų ispaną. Smurtą dar labiau pakurstė dešiniųjų politikų išplatintas vaizdo įrašas apie kitą, su šiuo įvykiu nesusijusį išpuolį. Dėl neramumų buvo sulaikyta mažiausiai 14 žmonių.
Popiežiaus vizito metu taip pat vyks akademinis simpoziumas, kuriame Bažnyčios vadovai ir mokslininkai aptars migraciją įvairiuose pasaulio regionuose, remdamiesi savita Bažnyčios perspektyva.
Viena iš simpoziumo organizatorių, Vilanovos universiteto Motinos Kabrini migracijos instituto („Mother Cabrini Institute on Immigration“) steigėja ir akademinė vadovė Michele Pistone (Mikelė Pistonė), teigė, kad Leono XIV vizitas parodo Bažnyčios gebėjimą kalbėti apie migraciją neapsiribojant partinių ginčų žodynu.
„Bažnyčia šiuo atveju turi unikalią galimybę, nes joje susitinka įvairių politinių pažiūrų žmonės, – kalbėjo Pistone. – Tai vieta, kur galime iš tiesų skatinti dialogą, tarpusavio supratimą ir susitikimą.“
„Didelį poveikį galima pasiekti vien skatinant tokį dialogą ir tarpusavio supratimą. Manau, būtent tai popiežius Leonas ragina mus daryti kaip Bažnyčią“, – pridūrė ji.
Dvasinis sustojimas Šventosios Šeimos bazilikoje
Nors Leono XIV vizitai Madride ir Kanarų salose turės ryškų politinį atspalvį, jo viešnagė Barselonoje bus labiau dvasinio pobūdžio.
Svarbiausias vizito akcentas bus birželio 10 dieną aukojamos Mišios Šventosios Šeimos bazilikoje. Ši data sutampa su 100-osiomis bazilikos architekto Gaudi mirties metinėmis.
Bazilikos statyba prasidėjo 1882 metais. Vasario mėnesį buvo baigtas aukščiausias statinio elementas – Jėzaus Kristaus bokštas. Dėl to Šventosios Šeimos bazilika tapo aukščiausia bažnyčia pasaulyje, nors visas statinys bus visiškai užbaigtas tik po maždaug dešimtmečio.
Šventojo Sosto Bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo bei skatinimo agentūros vadovas, Šventosios Šeimos bazilikos teologinės komisijos narys ir Gaudi biografijos autorius kunigas Armandas Puigas sakė, kad popiežiaus vizitas padės išryškinti kristologinę bazilikos esmę, kuri dažnai nustelbiama jos architektūrinio išskirtinumo.
Pasak jo, Leono XIV sprendimas palaiminti Jėzaus Kristaus bokštą vėl atkreips dėmesį į aiškiai krikščionišką bazilikos prasmę, kurią kartais užgožia neįprasta architektūra.
Pasak kunigo, Leono XIV sprendimas palaiminti Jėzaus Kristaus bokštą vėl atkreips dėmesį į aiškiai krikščionišką bazilikos prasmę, kurią kartais užgožia neįprasta architektūra.
„Šventosios Šeimos bazilika tapo pasauline ikona, kalbančia įvairių rasių, kultūrų, kalbų ir religijų žmonėms, – aiškino Puigas. – Tačiau ji daro ir dvasinį poveikį, nes tai yra katalikų pamaldoms, sakramentų šventimui, o pirmiausia Eucharistijai skirtas pastatas.“
Kunigas pridūrė, kad popiežiaus vizitas gali padėti geriau pažinti patį Gaudi – ne tik kaip architektūros genijų, bet ir kaip tikintį krikščionį, kurio kūryba buvo neatsiejama nuo jo dvasinio gyvenimo.
2025 metų balandį popiežius Pranciškus paskelbė Gaudi garbinguoju, taip atverdamas jam kelią į šventųjų garbę.
„Iki šiol Gaudi įvaizdis buvo beveik išimtinai siejamas su architektūra, – aiškino Puigas. – Tačiau mums pavyko atrasti ir iš naujo įvertinti tai, kas visada buvo šalia, bet apie ką kalbėta labai mažai – pirmiausia Gaudi buvo tikintis žmogus, turėjęs net mistinių bruožų ir pavyzdingai gyvenęs savo krikščionišku tikėjimu.“
„Iš naujo atrastas Gaudi yra asmenybė, giliai vienijanti meną ir tikėjimą per bendrą jungtį – grožį, – teigė Puigas. – Gaudi estetika yra didžiulė giesmė ne tik paprastam grožiui, bet ir Dievo grožiui.“
Tačiau kartu kunigas nesutiko, kad Barselonos etapas būtų vertinamas tik kaip nostalgija senajai krikščioniškai Europai.
„Šventosios Šeimos bazilika yra ir sena, ir nauja, nes ji nuolat palaiko dialogą su modernumu“, – teigė jis.
„Gyvename vaizdo amžiuje, tačiau visa tai, ką įkūnija Gaudi, nėra vaizdas dėl paties vaizdo. Tai vaizdas, persunktas simbolikos ir gilios prasmės“, – pridūrė jis.
