Prieš dešimtmetį Vatikano atsakas į dirbtinį intelektą (DI) prasidėjo vienuolijos privačioje bibliotekoje Romos centre. Grupė aukščiausio lygio Silicio slėnio vadovų susitiko su aukštais Katalikų Bažnyčios pareigūnais bibliotekoje, kurios lentynos buvo nukrautos senovinėmis knygomis, atspindinčiomis krikščioniškosios minties istorijos šimtmečius.
Tuomet iškelti klausimai praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją – popiežius Leonas XIV paskelbė reikšmingą encikliką. Joje 1,4 mlrd. pasaulio katalikų paraginti siekti etiško technologijos, kurios poveikis gali būti panašus į pramonės revoliucijos sukeltus pokyčius, valdymo.
Šio susitikimo ištakos siekia neformalų susitikimą 2016 metais San Francisko įlankos regione vykusioje konferencijoje. Tuomet grupė Silicio slėnio vadovų, tarp jų „LinkedIn“ bendraįkūrėjas Reidas Hoffmanas (Rydas Hofmanas) ir vienas pirmųjų „OpenAI“ investuotojų, kreipėsi į prancūzų kunigą Ericą Salobirą (Eriką Salobirą) ir paklausė, kaip galėtų užmegzti ryšį su Vatikanu.
„Jie norėjo mus perspėti apie tai, kas artėja“, – prisimena pirmame susitikime Romoje dalyvavęs airis, aukštas Vatikano pareigūnas vyskupas Paulas Tighe’as (Polas Tajas).
„Tarp dalyvių buvo labai aukšto lygio žmonių, ir greitai tapo aišku, kad visa tai iš tiesų įgauna pagreitį. Juos pačius stebino vystymosi sparta“, – pasakojo Tighe’as.
„Labiausiai man tuomet įstrigo būtent vystymosi sparta ir sričių, kurias ši technologija galėtų paveikti, įvairovė. Tapo aišku, kad poveikis neapsiribos siaura dirbtinio intelekto sritimi – tai taps iš esmės daugelį gyvenimo sričių keičiančia jėga.“
Technologijų vadovai siekė į diskusiją įtraukti religines tradicijas apskritai, o ne vien Katalikų Bažnyčią. Tačiau katalikybė turėjo savotišką „centrinę būstinę“, į kurią buvo galima kreiptis.
Technologijų vadovai siekė į diskusiją įtraukti religines tradicijas apskritai, o ne vien Katalikų Bažnyčią. Tačiau katalikybė turėjo savotišką „centrinę būstinę“, į kurią buvo galima kreiptis.
Šis susitikimas dominikonų bibliotekoje tapo pirmuoju iš renginių, vėliau pavadintų Minervos dialogais – kasmetiniais uždarais Vatikano ir Silicio slėnio atstovų susitikimais, pavadintais greta esančios Švč. Mergelės Marijos virš Minervos bazilikos („Santa Maria sopra Minerva“) vardu. XIII amžiuje pastatyta bazilika iškilo ant senovės romėnų šventyklos griuvėsių.
Ši vieta glaudžiai susijusi su reikšmingais Bažnyčios ir mokslo santykių istorijos įvykiais. Būtent šiame komplekse 1633 metais Bažnyčios inkvizitoriai privertė Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjų), moderniosios astronomijos tėvą, atsisakyti savo įsitikinimo, kad Saulė, o ne Žemė, yra Visatos centre, po to, kai jis buvo teisiamas dėl erezijos.
Minervos dialogų dalyviai netrukus ėmė vertinti dirbtinį intelektą kaip technologinę naujovę, galinčią suteikti žmonijai didžiulės naudos, tačiau kartu keliančią ir labai rimtų pavojų.
„Prisimenu vieną sesiją, kurioje buvo demonstruojama galima dirbtinio intelekto nauda diagnostikoje ir individualių gydymo planų sudaryme“, – dalinosi Tighe’as.
„Tačiau tada man kilo mintis: taip, bet jei neišspręsime nelygybės mūsų sveikatos apsaugos sistemose problemos, ši technologija vieniems bus labai naudinga, o esamą nelygybę tik dar labiau padidins“, – tęsė jis. „Pamažu supratome, kad dirbtinis intelektas turi nepaprastą gebėjimą sustiprinti tiek geriausias žmonijos savybes, tiek ir kur kas mažiau kilnius mūsų polinkius.“
Nuo pirmojo susitikimo 2016 metais kasmet vykusiose diskusijose dalyvavo tokie veikėjai kaip buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas (Erikas Šmitas) ir „Microsoft“ technologijų direktorius Kevinas Scottas (Kevinas Skotas), taip pat aukšti Vatikano pareigūnai, katalikų teologai ir filosofai.
Kaip tvirtina pats Tighe’as, daugiausia dėl savo gimtosios anglų kalbos, ilgainiui tapo vienu svarbiausių tarpininkų ir koordinatorių tarp Vatikano ir Silicio slėnio.
Mido grafystėje gimusiam vyskupui, dalį vaikystės praleidusiam Slaigo mieste, tai buvo netikėtas sugrįžimas prie pažįstamos temos. Tuo metu jo tėvas dirbo Airijos investicijų plėtros agentūroje „IDA Ireland“, kai ši pradėjo vertinti Silicio slėnį kaip potencialų investicijų į Airiją šaltinį.
„Buvo keista ir net juokinga, kad kai kuriuos pavadinimus – net patį Silicio slėnio vardą ir kai kurias bendroves – pažinojau dar iš namų aplinkos“, – prisimena jis.
Tighe’as yra buvęs mokytojas, dirbęs komunikacijos srityje vadovaujant tuometiniam Dublino arkivyskupui Diarmuidui Martinui (Djarmidui Martinui). Į Vatikaną jis buvo pakviestas 2007 metais, tuo metu, kai Šventasis Sostas skaitmenizavo savo komunikaciją su visuomene. Jis taip pat prisidėjo prie popiežiaus „Twitter“ paskyros sukūrimo.
Nuo 2022 metų Tighe’as eina Kultūros ir švietimo dikasterijos sekretoriaus pareigas. Tai antras pagal rangą pareigūnas šioje Vatikano institucijoje, kuri savo funkcijomis prilygsta ministerijai.
Bėgant metams Tighe’o, kaip katalikų vyskupo, dalyvavimas technologijų konferencijose ne kartą sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Apie jį buvo rašoma nušviečiant tokius renginius kaip „Web Summit“ ir „South by Southwest“.
Jo darbas reikalavo dažnų kelionių tarp Vatikano ir Silicio slėnio. Tuo pat metu Kalifornijos Santa Klaroje veikiančiame Markulos taikomosios etikos centre („Markkula Center for Applied Ethics“), priklausančiame jėzuitų universitetui, vyko Minervos dialogams lygiagrečios diskusijos. Centre taip pat veikė dirbtinio intelekto etikos tyrimų grupė.
„Susipažinau su kunigu Brendanu McGuire’u (Brendanu Makgvairu), kuris toje vietovėje buvo parapijos kunigas. Tai buvo airių kunigas, anksčiau dirbęs technologijų srityje“, – prisimena Tighe’as.
Pasak jo, McGuire’as turėjo daug parapijiečių, dirbančių Silicio slėnio bendrovėse, kurie „siekė suderinti savo darbą ir tikėjimą“.
Netrukus šis klausimas pasiekė ir patį popiežių.
„Prisimenu, kad maždaug 2018 metais popiežius Pranciškus pasikvietė mane į susitikimą, – pasakojo Tighe’as. – Jis sakė, kad jį buvo aplankę keli verslo atstovai, kurie jam aiškino, jog Bažnyčia turi pradėti nuosekliau ir sąmoningiau apmąstyti dirbtinio intelekto klausimą. Jis nebuvo technologijų ekspertas, tačiau pasakė: „Palaikykite šiuos ryšius, plėtokite juos ir nepraraskite kontakto.“ Po truputį jis pats pradėjo apie tai kalbėti.“
„Prisimenu, kad maždaug 2018 metais popiežius Pranciškus pasikvietė mane į susitikimą“, – pasakojo Tighe’as.
Lūžio taškas atėjo 2022 metais, kai buvo pristatytas dirbtinio intelekto tekstų generatorius „ChatGPT“. Tuomet dirbtinio intelekto tema tapo vienu svarbiausių pasaulio dėmesio centrų.
„Labai vertinu šį tęstinį dialogą“, – 2023 metais Minervos dialogų dalyviams sakė popiežius Pranciškus. Jis išreiškė viltį, kad pasaulyje vyks „rimta ir įtrauki diskusija apie atsakingą šių technologijų naudojimą“.
Po metų kreipdamasis į G7 susitikimo dalyvius Italijoje popiežius teigė, kad dirbtinis intelektas gali atverti dideles galimybes žmonijai, tačiau taip pat gali didinti neteisybę. Jis pabrėžė, kad šių sistemų algoritmai nėra „nei objektyvūs, nei neutralūs“.
Praėjus keliems mėnesiams, Kultūros ir švietimo dikasterija kartu su Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė bendrą dokumentą.
Dokumente „Antiqua et Nova“, kurį sudaro 117 punktų, apibendrinami Vatikano apmąstymai apie dirbtinį intelektą, jo pasekmes ir keliamus etinius iššūkius tokiose srityse kaip užimtumas, sveikatos apsauga, švietimas, dezinformacija, privatumas, stebėsena, aplinkosauga ir karas.
Dokumente pabrėžiama, kad žmogaus intelektas ir jo „imitacija“ – dirbtinis intelektas – nėra lygiaverčiai. „Nė viena dirbtinio intelekto programa negali iš tiesų patirti empatijos“, – teigiama dokumente. „Pažangios dirbtinio intelekto savybės suteikia jam sudėtingų gebėjimų atlikti užduotis, tačiau nesuteikia gebėjimo mąstyti.“
Jau pirmosiomis valandomis po naujojo popiežiaus išrinkimo prieš kiek daugiau nei metus atidiems stebėtojams tapo aišku, kad dirbtinis intelektas bus viena svarbiausių jo pontifikato temų. Pagrindinė užuomina buvo jo pasirinktas vardas – Leonas.
Paskutinis popiežius, pasirinkęs Leono vardą, buvo viena iškiliausių figūrų moderniojoje Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jis prisimenamas kaip vadovavęs Bažnyčiai epochinių pokyčių laikotarpiu ir sukūręs tai, kas vėliau tapo vadinamuoju Bažnyčios socialiniu mokymu.
Svarbiausias jo tekstas buvo 1891 metų enciklika „Rerum novarum“, kurioje aptarta pramonės revoliucijos suformuotos miestų varguomenės padėtis.
Joje buvo ginama darbuotojų teisė steigti profesines sąjungas, tačiau kartu remiama ir privati nuosavybė, siūlant vidurio kelią tarp nevaržomo kapitalizmo ir tuo metu stiprėjusio radikalaus socializmo. Šios idėjos padarė didelę įtaką ir už Katalikų Bažnyčios ribų.
Dabartinis popiežius Leonas savo pirmąją encikliką simboliškai pasirašė minint „Rerum novarum“ 135-ąsias metines ir ją pradėjo pareikšdamas, kad nori „pridėti savo balsą“ prie šios tradicijos.
Praėjusios savaitės enciklikos pristatymas buvo itin neįprastas. Jame pasisakė pranešėjų grupė, tarp kurių buvo ir dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ bendraįkūrėjas Christopheris Olah (Kristoferis Olas). Pirmą kartą tokio pobūdžio pristatyme kalbą pasakė ir pats popiežius, taip suteikdamas dokumentui dar didesnę svarbą.
Enciklikoje dirbtinis intelektas apibūdinamas kaip vis dar besivystanti technologija. „Bet koks teiginys apie dirbtinį intelektą rizikuoja greitai pasenti“, – pažymima dokumente. Vis dėlto pabrėžiama, kad jis aiškiai žymi „epochinę permainą“.
Dokumente įspėjama apie „socialinės katastrofos“ grėsmę – masinį nedarbą, didėjančią ekonominę nelygybę, jei technologijos liks nedaugelio rankose, galimą diskriminaciją algoritmuose ir dirbtinio intelekto ginklus, galinčius sumažinti „moralinį konflikto slenkstį“.
Dokumente įspėjama apie „socialinės katastrofos“ grėsmę – masinį nedarbą, didėjančią ekonominę nelygybę, jei technologijos liks nedaugelio rankose, galimą diskriminaciją algoritmuose ir dirbtinio intelekto ginklus, galinčius sumažinti „moralinį konflikto slenkstį“.
Tačiau enciklika ragina skaitytojus nepasiduoti fatalizmui, o suvokti savo pačių galimybes. „Niekas nėra be atsakomybės. Kiekvienas turime savo veikimo sritį“, – teigiama dokumente.
Vienas svarbiausių tikslų, regis, yra skatinti siekį sudaryti tam tikrą privalomą tarptautinį susitarimą – greičiausiai per Jungtines Tautas, kurios dokumente minimos tiesiogiai, – ir priimti teisės aktus, užtikrinančius etišką dirbtinio intelekto valdymą bei jo naudojimą žmonijos labui.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į rimtas kliūtis tokiam susitarimui pasiekti. Jame yra skyrius „Multilateralizmo krizė“, kuriame teigiama, kad pokario bendradarbiavimo epochą pakeitė „chaotiškas ir konfliktų kupinas daugiapoliškumas, kuriame vyrauja nepasitikėjimas“.
Tighe’o manymu, Bažnyčia gali parodyti kryptį, tačiau tuo keliu turi eiti kiti. „Bažnyčia gali pasakyti: „Štai ko žmonija turėtų siekti.“ Tačiau ji viena pati negali to įgyvendinti, – sako Tighe’as. – Tai padrąsinimas žmonėms, kurie dėl to dirba, ir jis suteikia jiems daugiau drąsos bei ryžto veikti.“
