Naujas tyrimas parodė, kad Turino drobulėje – audinyje, kuris, tikima, buvo naudotas palaidoti Jėzų Kristų po nukryžiavimo – aptikta genetinių pėdsakų iš įvairių geografinių regionų, per kelis šimtmečius susikaupusių dėl sąlyčio su skirtingomis aplinkomis.
Kaip pirmasis pranešė „Vatican News“, šį tyrimą, šiuo metu paskelbtą kaip preliminarų mokslinį darbą, atliko keli genetikai, tarp jų – Padujos universiteto mokslininkas Gianni Barcaccia (Džanis Barkatča).
Tyrėjai pažymėjo, kad DNR analizė neleidžia tiksliai nustatyti Turino drobulės datavimo, tačiau rodo, kad per šimtmečius su ja kontaktavo daugybė žmonių. Jie apibūdino drobulę kaip „įvairių genetinių pėdsakų mozaiką“, kurioje aptikta DNR iš Viduržemio jūros regiono, Indijos ir net Šiaurės Amerikos.
„Trumpai tariant, pakartotinis Turino drobulėje aptiktų DNR pėdsakų įvertinimas rodo, kad audinys galėjo būti plačiai naudojamas Viduržemio jūros regione“, – rašė tyrėjai. „Įvairių rūšių organizmų ir skirtingų regionų DNR pėdsakai, įskaitant Artimuosius Rytus, Viduržemio jūros regioną, Europą, Ameriką ir Aziją, rodo, kad drobulė buvo naudojama ir pateko į skirtingas aplinkas bei bendruomenes.“
Turino drobulė šimtmečius buvo gerbiama krikščionių kaip Jėzaus laidojimo drobulė ir yra viena žymiausių relikvijų, susijusių su jo kančia. Tačiau jos autentiškumas ir ryšys su Kristumi jau ilgą laiką yra mokslinių diskusijų objektas.
1988 metais atlikti tyrimai ją datavo viduramžiais, apie 1350 metus, todėl kilo abejonių, ar ji iš tiesų galėjo būti Kristaus laidojimo drobulė ir ar ji kilusi iš Šventosios Žemės.
Vis dėlto naujo tyrimo autoriai teigia, kad retos haplogrupės H33 buvimas gali patvirtinti, jog relikvija tam tikru laikotarpiu buvo patekusi į Artimuosius Rytus.
„H33 yra reta haplogrupė, šiandien daugiausia aptinkama Artimuosiuose Rytuose, ypač tarp drūzų – arabų kalba kalbančios etnoreliginės mažumos, gyvenančios Šventojoje Žemėje, Jordanijoje, Libane ir Sirijoje. Drūzų populiacija turi bendrų genetinių šaknų su žydais ir kipriečiais, taip pat genetiškai maišėsi su kitomis Levanto regiono populiacijomis, įskaitant palestiniečius ir sirus“, – nurodė tyrėjai.
Katalikų Bažnyčia neturi oficialios pozicijos dėl šios relikvijos autentiškumo. Šiuo metu ji saugoma Šv. Jono Krikštytojo katedroje Turine, Italijoje.
