Tomas Kempietis (1380-1471) laikomas vieno populiariausių krikščioniškosios literatūros kūrinių, veikalo Kristaus sekimas (De imitatione Christi 1427, daugiau kaip 2000 leidimų įvairiomis kalbomis, įvairiais pavadinimais lietuvių kalba 1828–2014 išėjo 14 leidimų) autoriumi.
Veikale ragino atsigręžti į Dievą, atsisakyti pasaulio ir jo tuštybės, pasisakė prieš akademinės teologijos spekuliacijas. Anot Tomo Kempiečio, pagrindiniai dvasinio gyvenimo elementai, vienijantys tikintįjį su Dievu, yra askezė, sielos ramybė, vidinė laisvė, dorovinis tyrumas, paklusnumas ir nuolankumas Dievui.
Sekimą Jėzumi Kristumi suprato ne kaip jo mėgdžiojimą, bet kaip gyvenimą aukojantis ir ruošiantis kentėti bei mirti už tikėjimą. Pabrėžė ne išorinius tikinčiojo nuopelnus, bet vidinį santykį su Dievu, dvasinį savęs tobulinimą. Tai – tinkamas dvasinis maistas Gavėnios kelionei
1. „Kas seka paskui mane, nevaikščios tamsybėse“, – sako Viešpats. Tai Kristaus žodžiai, kuriais esame raginami sekti Jo gyvenimu ir įpročiais, jei norime būti tikrai apšviesti ir išlaisvinti iš bet kokio širdies aklumo. Todėl didžiausias mūsų rūpestis tebūna apmąstyti Jėzaus gyvenimą.
2. Jo mokymas pranoksta visų šventųjų mokymą, ir kas turėtų Jo Dvasią, tas ten rastų paslėptą maną. Tačiau nutinka, kad daugelis, dažnai girdėdami Evangeliją, jaučia menką troškimą, nes neturi Kristaus Dvasios. O kas nori visiškai ir besimėgaudamas suprasti Kristaus žodžius, turi stengtis visą savo gyvenimą prie Jo priderinti.
3. Kokia tau nauda įmantriai ginčytis apie Trejybę, jei stokoji nusižeminimo ir dėl to nepatinki Trejybei? Iš tiesų ne kilnūs žodžiai daro žmogų šventą ir teisų, bet dorybingas gyvenimas padaro jį brangų Dievui. Labiau trokštu jausti sąžinės graužatį negu žinoti apibrėžimus. Jei žinotum visą Bibliją ir visų filosofų posakius, kokia iš to nauda be dieviškos meilės ir malonės? „Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė“, išskyrus mylėti Dievą ir Jam vienam tarnauti. Tai yra aukščiausia išmintis – paniekinti pasaulį ir siekti dangaus karalystės.
4. Tuštybė yra ieškoti pražūstančių turtų ir jais pasitikėti. Tuštybė – siekti garbės ir puikuotis. Tuštybė – sekti kūno geismais ir trokšti to, už ką vėliau teks skaudžiai atsakyti. Tuštybė – trokšti ilgo gyvenimo, bet mažai rūpintis geru gyvenimu. Tuštybė – rūpintis vien dabartimi ir nenumatyti to, kas laukia ateityje. Tuštybė – mylėti tai, kas greitai praeina, ir nesiveržti ten, kur pasilieka amžinasis džiaugsmas.
5. Tad stenkis atitraukti savo širdį nuo regimų dalykų meilės ir nukreipk ją į neregimus. Juk pasiduodantys savo juslingumui, suteršia sąžinę ir praranda Dievo malonę.
