Gyvename laikais, kai nors informacija liejasi be ribų, bet tiesa darosi deficitu. Juk nuomonė pateikiama kaip faktas, propaganda – kaip analizė, o cenzūra – kaip rūpestis saugumu. Žmogui šiandien reikia ne tik skaityti, bet ir atsirinkti, ne tik girdėti, bet ir atpažinti.
Tokioje aplinkoje prieš penkmetį gimęs „Laikmetis“ pasirinko ne lengviausią, bet prasmingiausią kelią: kalbėti atsakingai, drąsiai ir ištikimai tiesai.
Kristaus žodžiai – „tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32) – nėra abstrakti citata. Tai – kryptis. Tai priminimas, kad laisvė nėra triukšminga ir primetama. Ji gimsta iš tiesos liudijimo, o šis visada reikalauja stuburo.
Lietuviškoje tradicijoje žodis niekada nebuvo tik raidės ant popieriaus. Knygnešiai rizikavo laisve, kad jis pasiektų tautą. Tautinio atgimimo spauda kūrė savimonę. Tarpukario katalikiški leidiniai formavo vertybinį pagrindą. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tyliai, bet nepalaužiamai liudijo tikrovę, kai melas buvo sistema. Sąjūdžio laikų spauda tapo laisvės kvėpavimu.
„Laikmetis“ drįsta tęsti šią tradiciją. Ne dėl nostalgijos, o dėl atsakomybės.
Šiandien „laikas kalbėti“. Ne tam, kad būtume garsesni už kitus, bet tam, kad būtume suprantami. Ne tam, kad įsilietume į dar vieną ginčą, bet kad pasiūlytume kryptį. Ne tam, kad kam nors užčiauptume burną, bet kad suteiktume balsą tiems, kurie dažnai paliekami nuošalyje.
Penkeri metai – tai tūkstančiai publikacijų. Tai diskusijos, kurios kartais buvo nepatogios. Tai liudijimai, kurie palietė. Tai Šventojo Rašto apmąstymai, kurie padrąsino. Tai naujienos, kurių nerasi didžiuosiuose portaluose, nes jos netinka propagandai.
Dėl viso šito teko nemažai ištverti – finansinį nepriteklių, kai kurių brolių ir sesių Kristuje atšiaurumą, faktčekerių ir hakerių antpuolius, prasimanymus bei šmeižtus.
Tačiau gyvendami tik iš aukų, patirdami entuziazmą ir gerumą, dėkingi Jums pasitinkame penkerių metų sukaktį, kuri yra tikras stebuklas sukurtas Dievo ir Jūsų rankomis.
„Laikmetis“ tapo erdve, kur susitinka tikėjimas ir visuomenė. Kur Bažnyčios gyvenimas nėra izoliuotas nuo pasaulio, bet ir nėra jam pataikaujantis. Kur galima kalbėti apie šeimą, demografiją, kultūrą, politiką, laisvę – neatsisakant krikščioniškos tapatybės.
Tai drąsa būti mažiems, bet ne mažareikšmiams.
Tai pasirinkimas būti sąžiningiems, net jei tai kainuoja.
Tai įsipareigojimas kalbėti tada, kai tylėti būtų patogiau.
Penkeri metai – tai ir padėka. Skaitytojams, kurie ne tik skaito, bet ir mąsto. Autoriams, kurie nebijo būti tiesakalbiais. Rėmėjams ir bendraminčiams, kurie supranta, kad laisvas žodis kainuoja.
Ši sukaktis – ne finišo juosta. Tai atnaujintas pažadas toliau liudyti tiesą ir saugoti laisvę kalbėti. Toliau kurti bendrystę, kuri nėra paremta ideologija, bet pagarba tiesai ir orumui.
Informacijos pertekliaus amžiuje svarbiausia tampa ne greitis, o kryptis. „Laikmetis“ pasirinko kryptį.
Ir kol bus žmonių, kuriems rūpi tiesa, kol bus skaitytojų, kurie ieško prasmės, tol bus laikas kalbėti.
Su penkerių metų sukaktimi. Tai tik pradžia.
