2025 m. gruodžio 26 d. leidinys Deutsche Welle paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, jog sparčiai mažėjant katalikų ir protestantų bendruomenėms Vokietijoje, šalyje masiškai uždaromos bažnyčios, jos netenka šventovės statuso ir yra pritaikomos pasaulietinėms reikmėms.
Publikacijoje pažymima, kad šiuo metu daugiau nei 45 proc. Vokietijos gyventojų save priskiria katalikų arba protestantų Bažnyčioms, tuo tarpu prieš maždaug 30 metų šis rodiklis siekė beveik 69 proc.
Vien 2024 m. dvi didžiausios šalies krikščioniškos konfesijos neteko daugiau kaip milijono tikinčiųjų. Dėl mažėjančio narių skaičiaus daugelis parapijų nebesugeba išlaikyti gausaus bažnyčių tinklo.
Remiantis Vokietijos vyskupų konferencijos duomenimis, 2000–2024 m. laikotarpiu šalyje buvo uždaryta ir iš liturginės paskirties išimta 611 katalikų bažnyčių. Protestantiškos Bažnyčios atstovai nurodo, kad per tą patį laikotarpį galutinai uždarytų jų bažnyčių skaičius siekia 300–350, nors tiksli statistika nėra vedama.
Atlaisvinti bažnytiniai pastatai dažnai parduodami, nugriaunami arba pritaikomi naujoms funkcijoms. Įvairiuose Vokietijos regionuose buvusios bažnyčios virsta parduotuvėmis, sporto salėmis, bibliotekomis, viešbučiais ar gyvenamaisiais namais. Kai kuriais atvejais jas perima augančios stačiatikių bendruomenės.
Kaip pažymi Deutsche Welle, bažnyčių uždarymas ir jų paskirties keitimas vietos gyventojų vertinamas nevienareikšmiškai: vieni naują pastatų panaudojimą laiko praktišku ir naudingu visuomenei, kiti apgailestauja dėl religinių ir kultūrinių savo rajonų simbolių nykimo.
