Gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo narių iniciatyvinės grupės surengta diskusija „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“. Diskusijoje teisės ekspertai, politikai ir visuomenės atstovai aptarė referendumo teisinį pagrindą, demokratinę reikšmę, Konstitucinio Teismo vaidmenį bei tarptautinės teisės aspektus.
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis savo pasisakyme analizavo demokratijos, tautos suvereniteto ir žmogaus prigimties santykį šiandienos Lietuvoje. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau atmetami absoliutūs principai, o vertybės ir normos laikomos reliatyviomis bei priklausančiomis nuo kintančių visuomenės nuostatų. Tačiau, paradoksalu tai, kad būtent tie, kurie neigia prigimtinę tvarką ar nekintamus principus, šiandien bando remtis tariamais absoliučiais draudimais neleisti Tautai pasisakyti referendumu dėl šeimos sampratos.
Profesorius kritikavo Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie palaipsniui bando pakeisti šeimos sampratos aiškinimą ir išplėsti ją už prigimtinės teisės ribų. Jei nėra pripažįstami jokie objektyvūs standartai, tuomet bet kuri norma gali būti lengvai keičiama pagal dominuojančią politinę ar ideologinę valią. Dėl to visuomenėje nyksta aiški riba tarp to, kas laikoma normalu ir nenormalu.
A. Jokubaitis teigė, kad žvelgiant grynai formaliai ir abstrakčiai, suverenas yra lietuvių tauta. Tačiau žiūrint konkrečiai ir realiai mus valdo mūsų išrinkti reprezentantai, kuriuos galima vadinti valdančiaisiais. Formaliai valdžią turi tauta, bet realiai valstybė dabar yra konkrečių valdančių asmenų ir partijų rankose. Referendumas, jo nuomone, yra viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių piliečiams tiesiogiai priminti apie savo, kaip suvereno, vaidmenį valstybėje. Todėl bet kokie bandymai riboti referendumą ar teigti, jog egzistuoja aukštesni už Tautos valią principai, kelia grėsmę pačiai demokratijos sampratai.
Esant bet kokiam išoriniam politiniam spaudimui, ypač Europos Sąjungos institucijų ar tarptautinių veikėjų įtakai, kyla pavojus, kad sprendimai bus priimami ne piliečių, o siaurų politinių ar transnacionalinių grupių vardu.
