Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį išnagrinėjo Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos kasacinį skundą dėl jos iškeldinimo iš pastato Totorių gatvėje Vilniuje.
Teismo verdiktas bus skelbiamas spalio 6 dieną, jis bus galutinis ir neskundžiamas.
Draugija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti pastato klausimą iš esmės.
Byla Aukščiausiajame Teisme nagrinėta dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir dėl patikėjimo teisės ginčijimo.
Prieš tai civilinę bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir jo įkurta draugija turi būti iškeldinti iš sostinės centre esančio pastato.
Prieš tai civilinę bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir jo įkurta draugija turi būti iškeldinti iš sostinės centre esančio pastato
Šį sostinės senamiestyje esantį apleistą pastatą Vyriausybė draugijai suteikė 1992 metais. Jį atstačius ir sutvarkius, prasidėjo teismų procesai, teismas pripažino, kad patalpos draugijai buvo perduotos ne nuosavybėn, bet panaudai.
Todėl statinio įregistravimas draugijos vardu buvo panaikintas, jį Vyriausybė įregistravo valstybės vardu, o A. Kentra sulaukė ieškinio dėl iškeldinimo.
„Mes darėm ne sau (..).Ten nieko nebuvo, buvo tik griuvenos, be pinigų dirbom, daug savo, dėjom labai daug savo pinigų. Tėviškėje, Šilalės rajone, yra sodyba su bunkeriu, tai aš turėjau pasirinkti – ar ten daryti centrą, ar Vilniuje ant tų griuvėsių centrą pastatyti. Nusprendžiau, kad sostinėje svarbiau. Tuomet galvojau, užbaigsim sostinėje ir eisim į Žemaitiją“, – laukdamas Aukščiausiojo Teismo posėdžio BNS sakė 93 metų partizanas A. Kentra.
Kaip yra sakę A. Kentros advokatai, draugija faktiškai pastatė naują pastatą Senamiestyje. Jis turėjo tapti Laisvės kovų-Miško brolių draugijos rūmais. Kai pastatas buvo atstatytas, prasidėjo teisminiai procesai dėl jo nuosavybės.
Šioje byloje ieškovas yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Turto bankas, atsakovas – Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugija, Vyriausybė, Registrų centras.
Kaip tretieji asmenys byloje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybė, Finansų ministerija.
Atsiliepime teismui Turto bankas prašo draugijos skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Pernai Finansų ministerija skelbė, kad draugijai pasiūlė patalpas patikėjimo teise perduoti valstybės įstaigai, vykdančiai veiklas, artimas muziejaus, atminties išsaugojimo veikloms, o pastaroji muziejaus veiklai vykdyti, savo ruožtu, panaudos teise maksimaliam terminui patalpas perduotų draugijai.
Finansų ministerija pažymėjo, jog perduodama neatlygintinai naudoti pastatus, skirdama jų rekonstrukcijai finansavimą, valstybė visada rėmė idėją įkurti pastate muziejų partizanų, laisvės kovų dalyvių, savanorių istorinei atminčiai pagerbti.
Finansų ministerija, taip pat pažymėjo, kad negali kalbėti apie nuosavybės įteisinimą draugijai, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas – pagal dabartinius įstatymus ir valdymo praktikas yra įdiegta labai daug saugiklių, todėl toks nuosavybės įteisinimas draugijai, deja, neįmanomas.
2020 metais Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui, mokytojui ir Vilniaus universiteto dėstytojui A. Kentrai-Aušrai buvo įteikta Laisvės premija.
