Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
Vos už 40 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko penktadienį vakare išsiveržė 900 metų neveikęs ugnikalnis, raudonai nušvietęs nakties dangų. Šiuo metu net keli jutubo kanalai kviečia stebėti šį ugnikalno išsiveržimą, nes vaizdas iš tiesų yra unikalus. Keli tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio naudojasi galimybe išvysti neįprastą reginį. Taip pat jie bendrauja pokalbyje bei dalinasi savo įspūdžiais.
Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose liejasi burbuliuojančios raudonos lavos srautai. Iš išsiveržimo vietos, esančios netoli turistų pabėgto geoterminio SPA „Blue Lagoon“, taip pat kyla melsvų dujų debesys.
Vos už kelių kilometrų yra Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis Grindaviko žvejų uostas, tačiau bendrai rajonas yra negyvenamas ir išsiveržimas nelaikomas pavojingu.
„Išsiveržimas prasidėjo… maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku… Plyšis yra maždaug 500–1 000 m ilgio“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras (IMO).
Policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai nuskubėjo į išsiveržimo vietą viename slėnyje, bet visuomenei patarta prie jos nesiartinti, laikinai buvo uždarytas pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės regiono į Keblaviko oro uostą.
Policija nurodė į rytus nuo ugnikalnio gyvenantiems žmonėms dėl vulkaninių dujų, kurias gali atnešti vėjas, užsidaryti langus ir neiti į lauką.
Oro tarša, priklausomai nuo vėjo, leistiną gali viršyti ir toli nuo išsiveržimo vietos esančiose vietovėse.
Pirmą kartą per 900 metų
Išsiveržimas įvyko Krisuviko ugnikalnių sistemoje, neturinčioje centrinio kalno.
Per išsiveržimus šiame regione lava pastoviai teka iš žemės – nebūna sprogimų, per kuriuos ji būtų išmetama aukštai į orą.
Krisuviko sistema buvo neaktyvi pastaruosius 900 metų, o Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą vyko 1210–1240 metais, nurodo IMO.
Tačiau regionas buvo atidžiau stebimas po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio 5,7 balo žemės drebėjimo. Po to drebėjimo buvo užregistruota neįprastai daug – daugiau kaip 50 tūkst. – silpnesnių požeminių smūgių.
2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.
Islandijos sala yra netoli poliaračio, ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
Ugnikalnio išsiveržimas Kamčiatkoje
Šiuo metu smalsuolius domina ir kitas prabudęs ugnikalnis – Dideliu vulkaniniu aktyvumu pasižyminčiame Kamčiatkos pusiasalyje esantis 4 750 metrų aukščio Kliučių ugnikalnis. Jis yra aukščiausias Eurazijoje ir vienas didžiausių veikiančių vulkanų pasaulyje.
