Balandžio 16-osios vakarą Velyknakčio liturgijoje Kauno arkikatedroje, kitose arkivyskupijos parapijų, rektoratų bažnyčiose gausiai susirinkę žmonės jau išgirdo skelbiamą Gerąją Kristaus Prisikėlimo naujieną, – kad ir kokius nelengvus laikus gyventume, kasmet Velykos yra naujas palaiminimas, nauja viltis, naujai aplankantis džiaugsmas!
Po karantino pertraukų arkikatedroje šį Velyknaktį vėl buvo teikiamas suaugusiųjų Krikštas. 12 jaunų žmonių rengėsi katechumenato programoje priimti įkrikščioninimo sakramentus ir nuo dabar, pakrikštyti ir sutvirtinti Šventojoje Dvasioje, jie tapo Kristų sutikusiais mūsų Bažnyčios nariais.
Kauno arkikatedroje Velyknaktis ir visos keturios – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos – jo liturgijos buvo švenčiamas labai iškilmingai, vadovaujant Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui drauge su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi bei arkikatedroje tarnaujančiais dvasininkais.
Iškilmingiausią ir svarbiausią Bažnyčioje, sykiu ir ilgiausią Velyknakčio liturgiją (šiemet arkikatedroje ji truko beveik tris valandas) jos dalyviams padėjo suprasti arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras.
Arkivyskupas pašventino naują ugnį, nuo kurios buvo įžiebta naują Viešpaties laiką ženklinanti Velykinė žvakė. Su ja iškilmingai žengta į prieblandoje skendinčią šventovę: nuo šiol juk „Kristus mums šviečia!“
Žodžio liturgijoje po velykinio šlovinimo grupės skaitovų skaitomi keli Senojo Testamento skaitiniai, solistės Ritos Preikšaitės giedama psalmė ir hebrajiška šlovinimo giesmė, vadovaujama Rūtos Šalaševičienės, perteikė džiaugsmą, kaip Viešpats vedė ir savo šlovinga didybe visada gelbėjo išrinktąją tautą.
Po skaitinių šią šventą budėjimo naktį arkikatedros skliaustais nuaidėjo „Gloria in excelsis deo“, atgijo varpai – atbundančio džiaugsmo nuotaikoje diakonas Darius Chmieliauskas paskelbė Evangeliją pagal Luką apie tuščią kapą, kurį rado moterys. Joms tą vakarą, kai ir visiems krikščionims arkikatedroje ir visose pasaulio katalikų šventovėse, buvo paskelbta visų laikų žinia: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“
„Brangieji, su šventomis Velykomis! Aleliuja!“ – džiugiai velykiniu sveikinimu dalijosi arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, savo homilijoje pabrėždamas, jog visa žmonija yra Dievo meilės pasireiškimas, o šv. Velykos – dovana protui ir širdžiai. Su ja esame kviečiami būti drąsesni, plėsti Dievo karalystę, kurti Jo sodą.
Nežiūrint to, kas vyksta, Dievas neapleidžia.
„Nežiūrint to, kas vyksta, Dievas neapleidžia. Jis visada yra su žmogumi. Tai švenčiame šiose Velykose“, – sakė arkivyskupas.
Arkivyskupas Kęstutis išskirtinai sveikino sakramentus priimančius katechumenus. Jie, ganytojo žodžiais, šį vakarą tapo vienos krikščioniškos bendruomenės – šeimos – vienos komandos nariais, kurioje visi kviečiami būti Prisikėlimo liudytojais ir tą nuotaiką perduoti savo tikėjimo broliams ir sesėms.
Užbaigiant liturgiją arkivyskupas K. Kėvalas popiežiaus Pranciškaus vardu suteikė iškilmingą palaiminimą su visuotiniais atlaidais.