REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

„Vatnikas“ arba „vatnykas“

Kalbu ne apie žmones, o apie pačią sąvoką. „Etiketėms“ ji nelabai tinkama, nes neaiški, neapibrėžtina… Mat kas yra „vagis“, „niekšas“, „niekdarys“, „melagis“, „skundikas“ – visiems aišku. Nė vienas iš tokių žmogaus apibūdinimų nieko gero apie asmenį nesako…

O kas yra „vatnykas“ (taip tariama slengu)? Požiūrio kampų (interpretacijų) gali būti visais 360 laipsnių, nes pagrindiniu žodžiu „vata“ nieko – nei bloga, nei gera – neteigiama.

Gaminama vata iš medvilnės. Jos Sovietijoje (pietinių respublikų dėka) buvo pakankamai, todėl ir pradėti siūti patogūs, be ypatingesnio modeliavimo, bet dėl pigumo masiškai perkami rūbai.

Tas masiškumas ir lėmė „vatnik“ sąvokos atsiradimą apie 2011 metus… Jau – Rusijoje. [Oho… ho… ho… kaip išdidžiai galėjo jaustis kailiniai prieš vatinį puspaltį!..] O apie 2013 metus „vatnikas“ radosi ir lietuviškai, su mūsiška galūne (metai – nurašyti iš DI).

Taigi, reiškia panieką.

Svarbiausia – dėl prastos, kasdienės, labai kuklios aprangos. O toliau – aha!.. [Jeigu taip rengiesi, vadinasi, puošniau negali, vadinasi, esi nieko vertas…, vadinasi…] Ir juo toliau, tuo „gražiau“ – traukiami net politiniai atspalviai…

Būtent taip – grynai materialiai – ši „vatniko“ sąvoka ir vertinama naujųjų buržua, kurie visada išplaukia į paviršių po politinių perversmų ar kitokių sukrėtimų. Ir tarsi bevertė yra, nekonkreti, greičiau apibūdina sviedėją, o ne apsvaidomąjį.

Tačiau… visos lazdos turi du galus.

Žvilgterėkime į kitą pusę.

Sesuo Nijolė Sadūnaitė nesisiaustė sabalo kailiniais. Jai jų nereikėjo. Kitoks buvo jos gyvenimo būdas ir tikslas. Jai rūpėjo Tėvynės laisvė. Kalėjimo kamera – ne buduaras. Oi, kaip pravarti jai buvo vatinukė!.. Tai argi ne „vatnykė“?

O šviesios atminties Tėvas Stanislovas sakydavo: „Jeigu po mano pagalve rasite 10 rublių, išleidžiamų ne Bažnyčios reikalams, o savo poreikiams, – nebetikėkite mano žodžiais!“ [Patys žodžiai gal ir ne tie, bet mintis – tikrai ta.]

Jam visiškai užteko skurdoko pranciškoniško apdaro ir duonos su vandeniu. Kai turėdavo daugiau, pamaitindavo ir užklydusius… „Vatnykas“! Nors išmintingas buvo. Žmogaus nebėra, o mintys – gaudyte gaudomos…

Ir jau vatnikų vatnykai (nors jokių ,,vatinkų” net būti negalėjo – iki Rusijos valstybės dar buvo daugiau nei 850 metų…) – Švenčiausioji Mergelė Marija su savo vaikeliu… Net gimdyti vietos troboje nebeatsirado. Tvarte, tarp gyvulių. Ir kūdikėlis guldomas ne į lopšelį, ne į kokią nors vygę, ne į švelnų, minkštą patalėlį – į galvijų ėdžias… [Bet vis viena įsižiebia žvaigždė, ir eina jų sveikinti tiek piemenys, tiek karaliai.]

O Jėzaus Kristaus mirtis – Visagalio, vieno iš Švenčiausiosios Trejybės, – ant kryžiaus. Ar begalima ką nors labiau pažeminti, labiau suniekinti?.. Tačiau visa krikščionybė [2,3–2,38 milijardo pasaulio žmonių] jo mokslu remiasi.

Taigi, „vatniko“ sąvoka gali paryškinti dvasingąją žmogaus prigimties pusę.

Ar man būtų gėda, jei kas pavadintų vatnike? – Ne. [Tik paprašyčiau gal vatinukę parūpinti, nes kas etiketė be uniformos?..]

Ir Lietuvoje atsiras dvi ryškios grupės: „elitas“ ir „vatnykai“. Suskils Lietuva?! – Niekas neskils. Išgelbės minėtas žodžio reikšmės neapibrėžtumas.

Juk tiek ginčų, barnių, net peštynių-muštynių įvyksta vien dėl to, kad kalbantysis sakomą dalyką įsivaizduoja vienaip, o klausantysis tuos pačius žodžius supranta visai kitaip. [Gali lemti net labai skirtingos prigimtys ar patirtys.]

Iš to – jei „elitinis“ ką nors pavadins vatniku, net galvoje turėdamas Tėvynės išdavystę, tas, vadinamas vatniku, žodį gali suprasti kaip jo dvasingumo pripažinimą.

Ir abiem bus gerai…

Kas žodžiu prasideda, žodžiu gali ir baigtis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte