Baigdamas vizitą Urugvajuje popiežius Leonas XIV paragino šeimas neapleisti tikėjimo perdavimo net tada, kai artimieji nuo jo nutolsta. Floridos mieste aukotose Mišiose jis ypač pabrėžė motinų, močiučių, tėvų ir senelių liudijimą, o vieną stipriausių minčių skyrė vyrams: „Sūnus daug išmoksta matydamas, kad jo tėvas moka atsiklaupti prieš Dievą ir dėl to nesijaučia esąs mažiau vyriškas.“
Sekmadienį Leonas XIV atvyko į maždaug už 100 km į šiaurę nuo Montevidėjo esantį Floridos miestą ir aukojo Mišias aikštėje prie katedros, kuri yra Urugvajaus nacionalinė Dievo Motinos šventovė. Ji vadinama Trisdešimt trijų Švč. M. Marijos šventove, nes 1825 m. čia 33 Urugvajaus patriotai kuriamą laisvą valstybę paaukojo Dievo Motinai.
„Atvykau kaip piligrimas, trokšdamas dalytis tikėjimu ir meile, su kuria šios tautos žmonės jau ištisas kartas žvelgia į Dievo Motiną“, – sakė popiežius. Jis priminė, kad Urugvajaus paaukojimas Dievo Motinai buvo vienas svarbių valstybės kūrimosi momentų ir kad, nepaisant pasikeitusių kartų bei visuomenės santykio su tikėjimu, ji išliko tautos globėja.
Tikėjimas tyliai perduodamas šeimose
Didelę homilijos dalį Leonas XIV skyrė tikėjimo perdavimui šeimose. Jis pabrėžė motinų ir močiučių vaidmenį mokant vaikus melstis, rengiant juos sakramentams ir kasdienybėje padedant pajusti Dievo artumą.
„Galvoju apie motinas, kurios išmokė savo mažylius pirmųjų maldos žodžių, atnešė juos Krikštui, rengė priimti sakramentus ir mokė gyventi krikščioniška meile. Galvoju apie močiutes, kurios namuose puoselėjo maldą ir padėjo pajusti Dievo artumą kasdieniuose gyvenimo reikaluose“, – sakė popiežius.
Pasak jo, didžioji šios istorijos dalis niekada nebuvo užrašyta knygose, nes tikėjimas buvo tyliai perduodamas iš kartos į kartą šeimose. Leonas XIV pridūrė, kad daugelis žmonių, svarstydami, iš kur kilo jų pačių tikėjimas, pirmiausia prisimena motiną, močiutę, krikštamotę, vienuolę ar katechetę.
„Motinos ir močiutės, niekada nepavarkite perduoti tikėjimo“
Popiežius šioms moterims išreiškė ypatingą padėką ir paragino neprarasti vilties net tada, kai artimieji atrodo nutolę nuo Dievo. „Ačiū, kad tikėjote ir kad daugelyje šeimų išlaikėte atvirą kelią pas Dievą. Motinos ir močiutės, niekada nepavarkite perduoti tikėjimo! Skelbkite jį savo gyvenimu ir žodžiais. Ištvermingai melskitės, mylėkite ir puoselėkite viltį“, – kalbėjo Leonas XIV.
Jis pabrėžė, kad tikėjimą reikia perduoti kantriai, be griežtumo ir nenusimenant. Net jei artimieji atrodo nutolę nuo Dievo, popiežius ragino ir toliau juos Jam patikėti, laiminti, lydėti ir paprastai priminti tai, ką jie kadaise yra gavę.
Kreipėsi ir į tėvus bei senelius
Leonas XIV atskirai kreipėsi į vyrus, ypač į tėvus ir senelius, pabrėždamas, kad vaikams svarbu matyti tikėjimą kaip realią vyrų gyvenimo dalį. Pasak jo, jaunoji karta turi matyti ne tik žodžius, bet ir konkretų gyvenimo pavyzdį.
„Brangūs tėvai ir seneliai, jaunimui reikia matyti jus besimeldžiančius, priimančius sakramentus, pagarbiai besielgiančius su savo žmonomis, prašančius atleidimo ir sąžiningai gyvenančius net tada, kai tai reikalauja aukos“, – kreipėsi popiežius. Jis pridūrė: „Sūnus daug išmoksta matydamas, kad jo tėvas moka atsiklaupti prieš Dievą ir dėl to nesijaučia esąs mažiau vyriškas.“
Dar kartą paaukojo Urugvajų Dievo Motinai
Mišių pabaigoje Leonas XIV dar kartą paaukojo Urugvajų Trisdešimt trijų Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir patikėjo jos globai visus šalies gyventojus. Jis meldė, kad per Dievo Motinos užtarimą būtų įveikta visa, kas Urugvajų tolina nuo Kristaus.
Mišios Floridoje buvo paskutinis popiežiaus susitikimas Urugvajuje. Atsisveikindamas Leonas XIV padėkojo šalies vadovams, Bažnyčios ganytojams, renginių organizatoriams, savanoriams, šeimoms ir bendruomenėms bei meldė Dievą vesti Urugvajaus tautą vienybės ir taikos keliais.
