Evangelija nekuria pavienių tikinčiųjų, o Bažnyčios misija nėra papildoma jos veikla – ji priklauso pačiai Bažnyčios prigimčiai. Tai pabrėžė kardinolas Baldassare Reina (Baldasare Reina), Jo Šventenybės generalinis vikaras Romos vyskupijoje, kalbėdamas apie Romos Bažnyčios misijinį pašaukimą, vienybę ir atsakomybę liudyti Evangeliją.
„Evangelija nekuria pavienių tikinčiųjų, bet bendruomenę. Tie, kurie priima Žodį, ištvermingai laikosi apaštalų mokymo ir bendrystės, duonos laužymo ir maldų. Pati bendrystė turi misijinę jėgą: Jėzus meldžiasi, kad mokiniai būtų viena, „kad pasaulis įtikėtų“. Taigi vienybė nėra tik paprasta vidinė darna, bet liudijimo forma“, – teigė kardinolas.
Šiuos žodžius jis pasakė praėjusį ketvirtadienį Popiežiškojo Urbono universiteto akademinių metų atidarymo paskaitoje „Romos Bažnyčia, misionieriška Bažnyčia“.
„Misijos plėtra taip pat reikalauja klausymosi ir įžvalgos, – tęsė B. Reina. – Vatikano II Susirinkimas misijos nelaiko papildoma Bažnyčios gyvenimo veikla. Ji priklauso pačiai Bažnyčios kilmei, nes Bažnyčia kyla iš Sūnaus ir Šventosios Dvasios siuntimo pagal Tėvo sumanymą.“
Kardinolas pabrėžė, kad Romos Bažnyčia yra tikra dalinė Bažnyčia, turinti savo vyskupą, kunigiją, diakonus, pašvęstojo gyvenimo asmenis, pasauliečius tikinčiuosius, parapijas ir dalyvavimo struktūras. Kartu jos vyskupas yra Petro įpėdinis ir regimas visuotinės Bažnyčios vienybės principas.
Pasak B. Reinos, ši Romos Bažnyčios ypatybė nesuteikia jai teisės į savipakankamumą, bet priešingai – uždeda dar didesnę atsakomybę. Romos Bažnyčia turi vietos lygmeniu gyventi bendrystėje, atviroje visuotinumui, saugoti apaštališkąją atmintį kaip kvietimą atsiversti šiandien, vadovauti tarnaujant, o pavyzdingumą suprasti ne kaip pranašumą, bet kaip pareigą liudyti.
„Bažnyčių bendrystėje Romos Bažnyčiai patikėta ypatinga atsakomybė priimti apaštalų perduotą tikėjimą ir Kristaus meilę bei pavyzdingai juos liudyti“, – kalbėjo kardinolas.
„Bažnyčių bendrystėje Romos Bažnyčiai patikėta ypatinga atsakomybė priimti apaštalų perduotą tikėjimą ir Kristaus meilę bei pavyzdingai juos liudyti“, – kalbėjo kardinolas.
Jis pabrėžė, kad Romos Bažnyčios pavyzdingumas turi būti suprantamas Bažnyčių bendrystės kontekste: jis nei atskiria Romą nuo kitų Bažnyčių, nei suteikia jai aukštesnį orumą.
„Misijinis atsivertimas išvaduoja Bažnyčią iš savisaugos logikos; sinodiškumas įtraukia Dievo tautą į klausymąsi, įžvalgą ir bendrą atsakomybę. Romos Bažnyčios pavyzdingumas nėra siekis pateikti save kaip užbaigtą modelį, bet nuolatinio evangelinio proceso liudijimas: priimti Evangeliją, klausytis Dvasios ir miesto, eiti kartu, įžvelgti, priimti sprendimus, atsiskaityti ir vėl leistis į misiją“, – sakė B. Reina.
