Pietų Tirolyje silpsta tikėjimas ir menksta susidomėjimas krikščioniškuoju gyvenimu, pripažįsta Bolcano–Bresanonės vyskupijos kunigų seminarijos rektorius Markusas Molingas (Markusas Molingas). Šiuo metu seminarijoje mokosi tik vienas klierikas iš Pietų Tirolio, o dar vienas studijuoja Insbruke.
Spalio 4 dieną šešiems vyrams iš Tanzanijos ir Indijos buvo suteikti diakonystės šventimai. Planuojama, kad priėmę kunigystės šventimus jie penkerius metus tarnaus Pietų Tirolyje, o vėliau grįš į savo gimtąsias vyskupijas.
„Ir pas mus silpsta tikėjimas bei menksta susidomėjimas krikščioniškuoju gyvenimu“, – spalio 29 dieną portalui „katholisch.de“ sakė M. Molingas. Jis atkreipė dėmesį, kad šeimose gimsta mažiau vaikų. „Anksčiau daug kunigų būdavo kilę iš daugiavaikių šeimų“, – pažymėjo seminarijos rektorius.
Pasak jo, kai kuriems jauniems vyrams nelengva apsispręsti gyventi laikantis celibato ir visam gyvenimui įsipareigoti kunigiškajai tarnystei.
Mažėja reguliariai pamaldose dalyvaujančių tikinčiųjų
M. Molingas taip pat atkreipė dėmesį, kad vis mažiau žmonių reguliariai dalyvauja pamaldose. Pasak jo, daugelis vyresnio amžiaus tikinčiųjų ir toliau nuolat lanko bažnyčią, tačiau tarp jaunimo stinga naujos kartos, kuri aktyviai įsitrauktų į Bažnyčios gyvenimą.
„Visur pastebime, kad reguliariai pamaldose dalyvaujančių žmonių skaičius mažėja. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių ištikimai lanko bažnyčią, tačiau tarp jaunimo matome, kad trūksta naujos kartos“, – dalinosi jis.
Vis dėlto Bažnyčia Pietų Tirolyje tebėra svarbi reikšmingomis gyvenimo akimirkomis. Pasak seminarijos rektoriaus, žmonės dažnai kreipiasi į Bažnyčią dėl santuokos, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramento ir laidotuvių. Ji taip pat išlieka svarbi per didžiąsias religines šventes.
Vyskupijai svarbi vienuolijų pagalba
Mažėjant kunigų skaičiui, Bolcano–Bresanonės vyskupija vis labiau remiasi vienuolinių bendruomenių pagalba. M. Molingas pabrėžė, kad vyskupija turi būti dėkinga vienuolijoms, kurių kunigai prisideda prie sielovados.
Seminarijos rektorius ypač išskyrė kapucinus, kurie anksčiau atliko svarbų vaidmenį Pietų Tirolio Bažnyčios gyvenime. Tačiau dėl senstančių bendruomenės narių jų skaičius taip pat sumažėjo.
„Bendradarbiavimas su kunigais vienuoliais vyksta labai gerai. Turime Noištifto regulinius kanauninkus augustinus, įvairias benediktinų bendruomenes, Vokiečių ordiną, kapucinus, pranciškonus ir kitas vienuolines bendruomenes“, – vardijo jis.
Seminarijos rektorius ypač išskyrė kapucinus, kurie anksčiau atliko svarbų vaidmenį Pietų Tirolio Bažnyčios gyvenime. Tačiau dėl senstančių bendruomenės narių jų skaičius taip pat sumažėjo.
Vis svarbesnis pasauliečių vaidmuo
Kalbėdamas apie ateitį, M. Molingas pripažino, kad mažėjant kunigų skaičiui jiems teks aptarnauti didesnes teritorijas. Todėl vis svarbesnė bus iš kitų šalių atvykstančių dvasininkų pagalba, taip pat aktyvesnis pasauliečių ir nuolatinių diakonų dalyvavimas parapijų gyvenime.
„Kunigų bus mažiau, todėl mums bus labai svarbi iš kitų šalių atvykstančių kunigų pagalba. Vis labiau reikės įvairių pašaukimų žmonių – savanorių ir nuolatinių diakonų – indėlio“, – kalbėjo jis.
Pasak seminarijos rektoriaus, Bažnyčia turės nuolat ieškoti tinkamų sprendimų, kaip užtikrinti sielovadą mažėjant kunigų skaičiui. Jis pabrėžė, kad parapijų gyvenimas ateityje dar labiau priklausys nuo savanoriškai jose tarnaujančių tikinčiųjų.
„Turėsime nuolat ieškoti būdų, kaip veikti tokiomis sąlygomis, nes be žmonių, kurie savanoriškai darbuojasi parapijose, neišsiversime“, – teigė M. Molingas.
