Nikaragvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Chinotegos vyskupas Carlosas Enrique Herrera Gutierezas (Karlosas Enrikė Erera Gutjeresas) pranešė, kad Šventasis Sostas iki 2027 metų atidėjo šalies vyskupų vizitą „Ad limina apostolorum“ į Vatikaną. Pasak jo, šiuo metu nėra tinkamų sąlygų vyskupams vykti į Romą, o nauja vizito data dar nenustatyta.
„Šventasis Sostas atidėjo vizitą iki kitų metų, kol kas nenustatydamas konkrečios datos, nes Vyskupų konferencijos nariams nėra tinkamų sąlygų jame dalyvauti“, – naujienų tarnybai „EWTN News Español“ sakė vyskupas.
Vyskupų vizitai „Ad limina apostolorum“ paprastai rengiami kas penkerius metus. Per juos atskirų šalių vyskupai vyksta į Vatikaną, kur Romos kurijos dikasterijoms pristato savo vyskupijų padėtį. Vizitai baigiami audiencija pas popiežių, kuris neseniai atskirai priėmė Hondūro ir Panamos vyskupus.
C. E. Herrera Gutierezas nuo 2024 metų lapkričio gyvena tremtyje. Iš Nikaragvos jį ištrėmė prezidento Danielio Ortegos (Danielio Ortegos) ir jo žmonos, viceprezidentės Rosario Murillo (Rosarijo Muriljo), režimas.
Spalio 12 dieną vyskupas dalyvavo susitikime, kuriame buvo aptariamas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“. Renginyje dalyvavo vyskupų konferencijų pirmininkai iš įvairių pasaulio šalių, o Nikaragvos atstovas turėjo galimybę asmeniškai susitikti su popiežiumi Leonu XIV.
„Liktume be ganytojų“
Apie sprendimą atidėti vizitą naujienų tarnybai „EWTN News Español“ kalbėjo ir Nikaragvoje tarnaujantis kunigas. Bijodamas režimo represijų, jis paprašė neatskleisti savo tapatybės.
Pasak dvasininko, vertinant galimybę vyskupams vykti į Romą, būtina atsižvelgti į dabartinę padėtį Nikaragvoje. „Vyskupai negali išvykti, ir baimė yra tikra. Jei kas nors išvyktų į Romą, gali būti, kad jam nebebūtų leista grįžti“, – sakė jis.
„Įsivaizduokite, kad visi šiuo metu šalyje esantys vyskupai išvyktų, o valdžia staiga nuspręstų jų nebeįleisti. Tuomet liktume be nė vieno vyskupo. Todėl šiuo metu nevykti į vizitą „Ad limina apostolorum“ yra apdairu, nes Nikaragvos Bažnyčia liktų be savo ganytojų“, – aiškino kunigas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Nikaragvos vyskupų konferencijai tam tikra prasme jau atstovavo jos pirmininkas C. E. Herrera Gutierezas, kuris buvo susitikęs su popiežiumi. Kitas tremtyje gyvenantis Nikaragvos kunigas, taip pat paprašęs neatskleisti jo tapatybės dėl šalyje likusių artimųjų ir draugų saugumo, pritarė šiai nuomonei.
Antrojo kunigo teigimu, vyskupų vizitas buvo suplanuotas, tačiau jį surengti trukdo dvi pagrindinės aplinkybės – valdžios spaudimas ir baimė, kad išvykusiems vyskupams nebus leista sugrįžti.
Nikaragvoje pareigas eina devyni vyskupai, tačiau keturi iš jų gyvena tremtyje.
Nikaragvoje pareigas eina devyni vyskupai, tačiau keturi iš jų gyvena tremtyje. Tarp jų – C. E. Herrera Gutierezas ir Managvos vyskupas augziliaras Silvio Baezas (Silvijus Baesas), kuris 2019 metais buvo priverstas palikti šalį dėl režimo kritikos.
Tremtyje taip pat gyvena Siunos vyskupas Isidoro Mora (Isidoras Mora) ir Matagalpos vyskupas bei Estelio apaštališkasis administratorius Rolando Alvarezas (Rolandas Alvaresas). Abu jie iš Nikaragvos buvo išvaryti 2024 metų sausį.
Nikaragvos valdžia ir toliau draudžia teikti diakonystės bei kunigystės šventimus Chinotegos, Siunos, Matagalpos ir Estelio vyskupijose, kurių vyskupai gyvena tremtyje. Šie apribojimai dar labiau apsunkina Bažnyčios veiklą šalyje.
Pastaraisiais mėnesiais režimo taikiniu tapo ir 80-metis Estelio vyskupas emeritas Abelardo Mata (Abelardas Mata). Jis buvo sulaikytas dėl to, kad meldėsi už persekiojamą Nikaragvos Bažnyčią, o vėliau jam nurodyta likti savo namuose Tismoje, Masajos regione. Turimomis žiniomis, vyskupui neleidžiama iš jų išvykti.
Tyrėja: Nikaragvoje draudžiama net minėti ištremtus vyskupus
Ataskaitos „Nikaragva: persekiojama Bažnyčia“, kurioje dokumentuojami tūkstančiai nuo 2018 metų režimo įvykdytų išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią, autorė Martha Patricia Molina (Marta Patrisija Molina) naujienų tarnybai „EWTN News Español“ teigė, kad vizitas atidėtas dėl itin įtemptų Bažnyčios ir šalies valdžios santykių.
„Mano šaltinių teigimu, vizitas buvo atidėtas, nes Bažnyčios ir Nikaragvos diktatūros santykiai yra labai įtempti. Dėl šios priežasties nuspręsta, kad šiuo metu jo rengti nederėtų“, – aiškino ji.
M. P. Molina priminė, kad paskutinį kartą Nikaragvos vyskupai į vizitą „Ad limina apostolorum“ vyko 2017 metais. Pasak jos, dabartinėmis sąlygomis vyskupams susitikti praktiškai neįmanoma, ypač kai režimas neleidžia net minėti tremtyje gyvenančių vyskupų vardų.
„Jeigu šiuo metu Nikaragvoje esantys vyskupai išvyktų, jiems būtų uždrausta grįžti į šalį. Manau, kad Šventasis Sostas žino apie šią padėtį ir nusprendė nerizikuoti“, – pabrėžė M. P. Molina.
Tyrėja tokį sprendimą pavadino apdairiu, atsižvelgdama į sunkias religinio persekiojimo sąlygas, kuriomis gyvena Nikaragvos Bažnyčia.
Šventojo Sosto spaudos salė kol kas neatsakė į „EWTN News Español“ prašymą pakomentuoti Nikaragvos vyskupų vizito atidėjimą. Apie sprendimą viešai pranešė Nikaragvos vyskupų konferencijos pirmininkas, tačiau papildomo oficialaus Vatikano paaiškinimo naujienų tarnyba dar nebuvo gavusi.
