Vatikano observatorijos mokslininkas teigia, kad šiuolaikinės astronomijos duomenys leidžia manyti, jog Žemė gali būti ne tokia įprasta planeta, kaip manyta anksčiau. Per kelis dešimtmečius sukaupti duomenys parodė, kad Visata nėra pilna į Žemę panašių planetų, galinčių palaikyti protingą gyvybę. Priešingai – joje aptinkama labai įvairių pasaulių.
Vatikano observatorijos mokslininkas Christopheris Graney (Kristoferis Greinis) spalio 2 d. EWTN laidoje „News Nightly“ sakė: „Žvelgiant iš šiuolaikinės astronomijos perspektyvos, Žemė nėra įprasta vieta. Tai nereiškia, kad kitur Visatoje nėra į Žemę panašių planetų, tačiau Visata tikrai nėra pilna tokių pasaulių kaip Žemė.“
Naujoje knygoje „A Universe of Earths: Our Planet and Other Worlds, Copernicus to NASA“ („Žemių Visata: mūsų planeta ir kiti pasauliai nuo Koperniko iki NASA“), kurią 2026 m. išleido „Oxford University Press“, C. Graney kviečia pažvelgti į Žemę milžiniškos Visatos kontekste.
Ilgą laiką astronomai manė, kad Žemė nėra kuo nors ypatinga ir kad Visatoje egzistuoja daugybė į ją panašių pasaulių. Tačiau C. Graney šį požiūrį ginčija ir ragina į mūsų Saulės sistemą žvelgti realistiškiau.
Ilgą laiką astronomai manė, kad Žemė nėra kuo nors ypatinga ir kad Visatoje egzistuoja daugybė į ją panašių pasaulių. Tačiau C. Graney šį požiūrį ginčija ir ragina į mūsų Saulės sistemą žvelgti realistiškiau.
„Dar visai neseniai – bent jau vertinant Bažnyčios istorijos mastu – astronomai manė, kad Žemė yra labai įprasta, – kalbėjo jis. – Jie manė, kad yra daugybė į Žemę panašių vietų. Tokių minčių ypač daug rasite XIX amžiaus raštuose.“
Kaip pavyzdį mokslininkas paminėjo XIX amžiaus italų jėzuitą kun. Angelo Secchi (Andželą Sekį), laikomą vienu iš astrofizikos pradininkų. Jis palaikė mintį, kad Visatoje yra daugybė gyvenamų pasaulių.
A. Secchi rašė, kad žvaigždės yra saulės, teikiančios „gyvybę ir gėrį“ „nesuskaičiuojamai daugybei Visagalio rankos palaimintų būtybių“. Tai atspindėjo XIX amžiuje paplitusį įsitikinimą, kad gyvybė egzistuoja visame kosmose.
Šiuolaikinės astronomijos duomenys, pasak C. Graney, rodo kitokį vaizdą. „Žinome, kad Marsas yra visiškai negyvas – arba, jei jame vis dėlto yra gyvybės, jos tiek mažai, kad iki šiol jos neaptikome. Taip pat stebėjome aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Visata yra nepaprastai įvairi. Tos žvaigždžių sistemos ir planetos atrodo labai skirtingos nuo Žemės“, – aiškino jis.
Vatikano observatorijoje C. Graney tyrinėja mokslo istoriją, nagrinėdamas asteroidų, galaktikų ir kosmologijos temas.
Paklaustas, ar Vatikanas turi kokių nors žinių apie nežemiškos gyvybės požymius ar jos pastebėjimo atvejus Saulės sistemoje, mokslininkas atmetė teorijas, esą Vatikanas slepia ateivių egzistavimo įrodymus.
Pasak C. Graney, tikrovė kur kas mažiau intriguojanti nei pasakojimai apie Vatikano slepiamus ateivius. Jei kitur Visatoje gyvybė ir egzistuoja, ji veikiausiai yra pernelyg toli, kad būtų galėjusi pasiekti Žemę.
„Spėju, kad tai nuobodžiau nei mintis, jog Vatikanas slepia ateivius. Bet yra taip, kaip yra“, – sakė C. Graney.
