Sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangelijos palyginimą apie Viešpaties vynuogyną ir apie vynininkus žmogžudžius, popiežius sakė, kad šiuo palyginimu Jėzus kalba apie savo misijos prasmę.
Jis yra į pasaulį pasiųstas Dievo Sūnus, tačiau tie, kurie turėjo jį priimti atvira širdimi, jį atstumia. Tas, kuris atėjo atnešti išgelbėjimą, sulaukia pasmerkimo; tas, kuris dovanoja gyvybę, yra nužudomas. Pasak popiežiaus, šis Kristaus palyginimas mus verčia pamąstyti ir apie daugybę žiaurumų, kurie griauna pasaulį ir tautų istoriją.
Šis palyginimas taip pat mums skelbia Tėvo gailestingumą. Iš tiesų, tas smurtingas atmetimas nepakeičia Dievo valios. Jis ir blogį gali paversti atperkamąja jėga. „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ (Mt 21, 42; plg. Ps 118, 22). Jėzus primena šiuos psalmės žodžius, šlovinančius nuostabų Dievo veikimą. Jis taip patvarkė, kad atmetimas taptų pamatu, ant kurio viskas laikosi. „Štai kaip Visagalis veda istoriją! Jis padeda mums keltis po kiekvieno nuopuolio ir jis brangina kiekvieno žmogaus gyvenimą.“
Šventasis Pranciškus atstatė Bažnyčią savo karštu tikėjimu į Viešpatį Jėzų.
Palyginimo vynuogynas – tai Bažnyčia, kurią savo pasirinkimais mes statome arba griauname, toliau trumpoje sekmadienio vidudienio katechezėje kalbėjo popiežius ir priminė, kad kaip tik šią dieną minime prieš aštuonis šimtus metų mirusį uolųjį Viešpaties vynuogyno darbininką šventąjį Pranciškų Asyžietį, kurio pats Jėzus paprašė, kad atstatytų jo Bažnyčią. „Įkvėptas Nukryžiuotojo, Pranciškus savo gyvenimą pastatė ant Kristaus pamato, sekdamas jo neturtu, džiaugsmu ir kančia, iki pat mistinio stigmų ženklo, – kalbėjo popiežius Leonas. – Karštai besimeldžiantis žmogus, kupinas meilės visiems, jis buvo pavyzdys pirmiesiems vienuoliams, skatinamiems rinktis asketinį gyvenimą kaip Bažnyčios atsinaujinimo sąlygą. Šventasis Pranciškus atstatė Bažnyčią savo karštu tikėjimu į Viešpatį Jėzų; broliškos meilės liudijimu užtaisė jos sienose nesantaikos sukeltus įtrūkius.“
„Brangieji, šv. Pranciškaus charizma duoda vaisių ir šiandien, praėjus aštuoniems amžiams. Apie tai liudija ne tik didelė ir gyvybinga pranciškonų šeima, bet ir daugybė malonių, kurias jo dvasinis palikimas skleidžia Dievo tautai. Todėl, švęsdami Pranciškaus jubiliejinius metus, atkakliai prašykime taikos dovanos ir nuoširdžiai įsipareigokime kurti tautų tarpusavio santarvę“, – sakė popiežius ir paragino melsti Dievo ir mūsų Motinos užtarimo, kreiptis į ją dvasiškai besivienijant su tikinčiaisiais, kurie yra susirinkę Italijos Pompėjų šventovėje, dedikuotoje Rožinio Švenčiausiajai Mergelei.
