Šiandieninio pasaulio susiskaldymo šaknis yra ne technologijos, pernelyg didelė laisvė ar įvairovė, bet prarastas bendras supratimas apie tai, kas yra žmogus, Niujorke vykusioje vakarienėje per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę teigė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pietras Parolinas).
Rugsėjo 25 d. P. Parolinas kalbėjo CAPP-USA surengtoje vakarienėje, per kurią jam buvo pareikšta pagarba. CAPP-USA yra Vatikano fondo „Centesimus Annus Pro Pontifice“, puoselėjančio Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, JAV padalinys. Fondą 1993 m. įsteigė šv. Jonas Paulius II.
Renginyje dalyvavo JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike’as Waltzas (Maikas Volcas), Kolumbo riterių vyriausiasis riteris Patrickas Kelly (Patrikas Kelis) ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Christophe’as-Zakhia El-Kassis (Kristofas Zakija El Kasis), kuris vakaro pabaigoje suteikė palaiminimą.
„Evangelijos šviesoje kiekviena karta turi skaityti savo laikmečio ženklus“, – teigė P. Parolinas.
„Evangelijos šviesoje kiekviena karta turi skaityti savo laikmečio ženklus“, – teigė P. Parolinas.
Cituodamas popiežiaus Leono XIV encikliką „Magnifica Humanitas“, kardinolas pažymėjo, kad šiuolaikinės technologijos savaime nėra grėsmė žmonijai, tačiau orumas būdingas žmogui, o ne sistemoms ar algoritmams. Jis taip pat priminė 1891 m. popiežiaus Leono XIII parašytą encikliką „Rerum Novarum“ – Bažnyčios atsaką į pramonės revoliucijos iššūkius, padėjusį pagrindus Katalikų Bažnyčios socialiniam mokymui.
„Pasaulyje, kuris stato bokštus, kurkite susitikimo vietas, – ragino P. Parolinas. – Pasaulyje, kuris internete yra susijungęs, o tikrovėje – atsiskyręs, būkite žmonėmis, gebančiais iš tiesų būti šalia. Pasaulyje, kuris klausia, ar galime išlikti žmonėmis, atsakykite savo gyvenimo liudijimu.“
Susirinkusiesiems jis pabrėžė, kad fondo veikla svarbi todėl, jog jo nariai turi kurti „tiltus tarp enciklikose išdėstyto mokymo ir kasdieniame gyvenime priimamų sprendimų“.
Susiskaldymas ir vienatvė
P. Parolinas pažymėjo, kad žmonės „yra labiau susiję nei bet kuri kita karta istorijoje, tačiau daugelis iš mūsų yra vienišesni nei bet kada anksčiau“.
Nors informacija galime keistis akimirksniu, mums vis sunkiau iš tiesų susitikti kaip žmonėms, o tai, pasak kardinolo, skatina susiskaldymą. Šeimos, bendruomenės ir tautos yra susiskaldžiusios į stovyklas, kurios jau net nebekalba ta pačia kalba.
P. Parolinas priminė, kaip šį laikmetį enciklikos „Magnifica Humanitas“ pradžioje apibūdino popiežius Leonas XIV: „Galime arba statyti naują Babelio bokštą, arba kurti miestą, kuriame Dievas ir žmonija gyvena drauge.“
„Susiskaldęs pasaulis taip pat yra ieškantis pasaulis“
Kalbėdamas apie dvasinį alkį, kurį jaučia daugelis šiuolaikinių žmonių, P. Parolinas sakė, kad vidinis nerimas, ypač juntamas tarp jaunų žmonių, liudija, jog mūsų širdys sukurtos Dievui ir negali nurimti, kol nenurimsta Jame. Taip jis priminė šv. Augustino mintį.
„Susiskaldęs pasaulis taip pat yra ieškantis pasaulis“, – pažymėjo kardinolas.
„Susiskaldęs pasaulis taip pat yra ieškantis pasaulis“, – pažymėjo kardinolas.
„Žmogus nėra pats save sukūręs – jis priima tai, kas jam duota; jis yra būtybė, sukurta santykiui, – kalbėjo P. Parolinas. – Leonas išreiškė viltį, kad pasaulis suvoks, jog žmogaus širdis yra vieta, kurioje Dievas trokšta apsigyventi.“
Pasak kardinolo, Bažnyčios socialinis mokymas „pats savaime yra dvasinio gyvenimo išraiška“, o tikėjimas tampa konkrečiu rūpesčiu darbuotojais, šeima, vargšais ir bendrojo gėrio siekiu.
Laisvė ir pliuralizmas nėra kalti dėl susiskaldymo
Kalbėdamas apie laisvę ir pliuralizmą, P. Parolinas atmetė mintį, kad dėl dabartinių problemų kalta „per didelė laisvė“ ar „per daug balsų“.
Bažnyčia gina „laisvę kaip dovaną, neatsiejamą nuo žmogaus orumo“, – sakė jis, primindamas Vatikano II Susirinkimo mokymą apie „religijos laisvę kaip teisę, glūdinčią pačioje žmogaus prigimtyje“.
Tačiau, pasak kardinolo, „laisvė, atskirta nuo tiesos ir atsakomybės už kitus, atsigręžia pati prieš save“.
Krikščioniškuoju požiūriu laisvė „nėra gebėjimas pasirinkti bet ką. Tai gebėjimas pasirinkti gėrį“.
Autentiškas pliuralizmas, pasak P. Parolino, remiasi žmogaus orumu, bendruoju gėriu, solidarumu ir subsidiarumu.
„Turėtume gerbti šeimą, bendruomenes ir institucijas, per kurias žmonės gali visapusiškai skleistis“, – ragino jis.
Kitą dieną, rugsėjo 26 d., P. Parolinas kreipėsi į 81-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo posėdį. Šių metų sesijos tema – „Pasitikėjimo atkūrimas, pokyčių valdymas: Jungtinės Tautos, veikiančios visų labui“.
