Popiežius Leonas XIV sekmadienį Lurde kartu su maždaug 150 tūkst. piligrimų iš Prancūzijos ir kitų šalių šventė Eucharistiją. „Šį rytą žvelgdamas į jus, susirinkusius mūsų Motinos namuose, matau visuotinės Bažnyčios veidą“, – kreipėsi jis į tikinčiuosius. Prancūzijos piligrimų popiežius prašė: „Parneškite Lurdo paguodą savo kaimynams, artimiesiems ir visai prancūzų tautai.“
Homilijos centre buvo atsivertimo būtinybė. Leonas XIV priminė, kad Lurde apsireiškusi Mergelė Marija šv. Bernadetai pakartojo tą patį raginimą, kurį skelbė Senojo Testamento pranašai ir Kristus. Atsiversti, pasak popiežiaus, reiškia palikti klystkelius, pasirinkti gyvenimo kelią ir atverti širdį nepraeinančiam džiaugsmui. Jis priminė ir griežtus Jėzaus žodžius: „Jei neatsiversite, visi pražūsite.“
Lurdas – krikščioniškosios vilties ir gyvybės šventovė
Popiežius kalbėjo, kad žmogaus pašaukimas neapsiriboja žemiškuoju gyvenimu. Primindamas Marijos šv. Bernadetai duotą pažadą – „Pažadu padaryti tave laimingą ne šiame gyvenime, bet kitame“ – Leonas XIV atkreipė dėmesį į amžinybės horizontą, kurį šiuolaikinė visuomenė, siekdama pažangos ir materialinės gerovės, neretai pamiršta.
Pasak jo, šiuolaikinių tendencijų, mėginančių iš naujo apibrėžti žmogaus gyvybės vertę ligos, kančios ar senatvės akivaizdoje, kontekste „Lurdo grota iškyla kaip krikščioniškosios vilties šventovė“. Čia silpnas ir pažeidžiamas žmogus yra mylimas ir besąlygiškai gerbiamas, o ramentai, neįgaliųjų vežimėliai ir žmonių ašaros nėra kliūtys. Gyvenimas čia priimamas kaip brangi Dievo dovana.
Leonas XIV priminė ir žmogaus laisvę bei atsakomybę. Dievas dovanoja amžinąjį gyvenimą, tačiau žmogus turi laisvai jį priimti. Nuodėmė, užsisklendimas savyje ir Dievo atmetimas tampa kliūtimi malonei. „Neįmanoma mylėti per prievartą“, – sakė popiežius, ragindamas nuolat atnaujinti savo „Taip“ Kristui.
„Išvyksite kaip vilties misionieriai“
Homilijoje Leonas XIV priminė ir tris kartus Marijos Lurde pakartotą raginimą: „Atgailaukite! Atgailaukite! Atgailaukite!“ Pasak jo, atgailą įkvepia meilė Dievui ir žmonėms, o šis kvietimas skirtas ir pačiai Bažnyčiai. Ji turi drąsiai gyventi atgailos dvasia ir leisti Viešpačiui gydyti jos žaizdas, neištikimybę bei skausmingus paklydimus.
„Iš Lurdo išvyksite kitokie, nei atvykote. Išvyksite kaip vilties misionieriai“, – sakė popiežius piligrimams. Prieš baigiamąjį palaiminimą jis pakvietė spalį kalbėti Rožinį, ypač prašant karų pabaigos ir taikos. „Maldą lydėkime konkrečiais atgailos ir gailestingumo darbais bei įsipareigojimu visada skatinti dialogą ir susitaikymą“, – ragino Leonas XIV.
Ligoniams: „Jūs nesate našta“
Sekmadienio popietę popiežius aplankė „Accueil Notre-Dame“ namus, kuriuose apgyvendinami ir medicininę priežiūrą gauna sergantys piligrimai. Leonas XIV kalbėjo, kad Lurde žmogaus trapumas nėra slepiamas – jis tampa „švento susitikimo vieta“. Visuomenei, kuri žmogaus pažeidžiamumo akivaizdoje neretai nusuka žvilgsnį, popiežius priešpriešino gebėjimą kiekviename žmoguje matyti Kūrėjo atspindį.
Jis priminė, kad joks žmogiškasis įstatymas neturi pakirsti tikėjimo neatimamu kiekvieno žmogaus orumu, ir ragino ryžtingai atmesti pagundą gyvybės atėmimą pateisinti „netikru gailestingumu“. Sveikatos priežiūros darbuotojams Leonas XIV sakė, kad medicina turi rūpintis kenčiančiu žmogumi ir kad net nepagydomos ligos atveju gyvybės atėmimas negali būti pateisinamas.
„Jūs nesate našta, jūs esate mūsų žmonijos plakančioji širdis ir brangus Bažnyčios turtas“, – kreipėsi popiežius į sergančiuosius. Jis patikino besimeldžiantis už sunkius išmėginimus patiriančius žmones ir pavedė juos Viešpaties Motinos globai.
Privatūs susitikimai su išnaudojimo aukomis
Sekmadienį Lurde įvyko ir du privatūs popiežiaus susitikimai. Leonas XIV aplankė Lurdo Karmelį ir susitiko su kontempliatyvaus gyvenimo seserimis, o pavakare Lurdo vyskupo rezidencijoje – su septyniais žmonėmis, keturiais vyrais ir trimis moterimis, kurie būdami nepilnamečiai patyrė Prancūzijos dvasininkų ir kitų Bažnyčios žmonių lytinį išnaudojimą.
Juos lydėjo vyskupas Gérard’as Le Stangas (Žeraras Le Stangas), Prancūzijos vyskupų konferencijos Tarybos kovai su pedofilija ir jos prevencijai pirmininkas. Popiežius su kiekvienu nukentėjusiuoju susitiko atskirai, išklausė jų pasakojimus apie patirtą skausmą ir kančias, taip pat apie tų, kurie galėjo padėti, bendrininkavimą ir tylėjimą. Jis išklausė jų siūlymus, ką reikėtų daryti, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų, o su kai kuriais kartu pasimeldė.
Vėliau Leonas XIV susitiko su visa grupe, padėkojo už skausmingus liudijimus ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti, kad patirtas blogis nepasikartotų. Jis išreiškė artumą ne tik susirinkusiesiems, bet ir visiems, kurie kentėjo ir tebekenčia dėl išnaudojimo paliktų žaizdų. Popiežius išreiškė viltį, kad tikinčiųjų bendruomenė vis labiau taps vieta, kurioje įvairaus amžiaus žmonės galėtų rasti paguodą ir išgydymą.
„Piligrimas tarp piligrimų“
Paskutinis sekmadienio programos įvykis Lurde buvo vakaro procesija ir Rožinio malda. „Dėkoju Viešpačiui, kad ir aš šį vakarą galiu atsakyti į mūsų Motinos raginimą, tapdamas piligrimu tarp piligrimų“, – kalbėjo Leonas XIV, primindamas Marijos šv. Bernadetai perduotą prašymą rengti procesijas.
Kalbėdamas apie vilties šviesą, popiežius sergančiuosius pavadino ypatingais tikėjimo perkeisto gyvenimo liudytojais. Pasak jo, ramybė ir džiaugsmas gali išlikti net išmėginimų metu, nes Dievas leidžia patirti prisikėlusio Kristaus gyvybę teikiantį artumą ir žvelgti „už mūsų žemiškojo horizonto ribų, į begalinę laimę Dieve“. Baigdamas Leonas XIV meldė: „O Nekaltoji Mergele, padaryk, kad ši šviesa, kurią šį vakarą laikome rankose, niekada neužgestų mūsų gyvenimuose.“ Pirmadienio rytą popiežius iš Lurdo turėjo išvykti į Mecą.
