Šeštadienį Vilniuje įvyko Žygis už gyvybę – taikus visuomeninis solidarumo renginys, kurio šūkis – „Nestabdykime plakančios širdies“. Nepaisant rudeniškai vėsaus oro, sostinės gatvėse tvyrojo itin šilta ir pakili vienybės atmosfera. Renginys sulaukė didžiulo palaikymo – subūrė tūkstančius dalyvių: nuo jaunimo ir jaunų šeimų su vaikais vežimėliuose iki senelių, medikų, pedagogų, dvasininkų ir kt.
Ypatingu renginio akcentu tapo tarptautinis palaikymas – į eiseną įsiliejo svečiai ne tik iš kaimyninių, bet ir iš tolimesnių užsienio šalių, įrodydami, kad gyvybės kultūros puoselėjimas yra universali, valstybių sienas peržengianti vertybė. Pilietinį bei dvasinį šios iniciatyvos svorį paliudijo ir dvasininkijos lyderiai – kartu su gausia minia Gedimino prospektu žygiavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas bei Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Nešini Lietuvos trispalvėmis bei Žygio už gyvybę atributika, dalyviai nukeliavo nuo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iki Katedros aikštės. Kad žingsniai būtų tvirtesni, o bendrystė stipresnė, žygeiviai garsiai bei vieningai dainavo visiems puikiai žinomas lietuvių liaudies dainas – „Augo girioj ąžuolėlis“, „Dukte mano, Simoniene“ bei „Eisva mudu abudu“.
Katedros aikštėje įsikūrė gyvybės kultūrą puoselėjančių organizacijų palapinių miestelis, o pagrindinėje scenoje prasidėjo muzikinė programa, persipynusi su dalyvių asmeniniais liudijimais. Renginio vedėjai, Šeimos centro „Kartu Saldu“ įkūrėjai Kristina ir Mindaugas Pikūnai, patys dalijosi asmenine patirtimi ir akcentavo, kad stipri šeima bei gyvybės kultūra yra kasdienis pasirinkimas, kuriamas per atsakomybę ir meilę. Jie drąsino visuomenę nelikti abejinga ir būti atviresne pažeidžiamiausiems.
Scenoje savo sudėtinga gyvenimo patirtimi pasidalijo viešnia iš JAV Patricia Sandoval, kurios kalba apie gyvybės vertę giliai palietė susirinkusiuosius. Savo unikaliomis tėvystės ir šeimos istorijomis taip pat dalijosi Monika ir Povilas Kaušylai, Giedrė ir Antanas Šaviniai, pastorius Saulius Karosas bei Kristina Judinė. Kiekvienas kalbėtojas per savo asmeninę patirtį siuntė tą pačią žinią – šio Žygio tikslas nėra ką nors teisti ar smerkti. Priešingai, juo norima sutelkti žmones ir paskatinti valstybę bei visuomenę suteikti realią dvasinę ir finansinę paramą moterims bei šeimoms, susiduriančioms su krizinio nėštumo iššūkiais ar vienišumu.
Nuotoliu Žygio dalyvius pasveikino Europos katalikų medikų federacijos prezidentas prof. dr. Rokas Čivljakas (Kroatija).
„Iš tikrųjų, širdis džiaugiasi matant Žygyje už gyvybę tiek daug jaunimo, tiek daug organizacijų, suvienytų vieno kilnaus tikslo“ – savo mintimis pasidalijo dr. Auksė Narvilienė, pirmoji Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos (dabartinė Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“) pirmininkė. – Nuostabu, kad mūsų pradėtas prieš 35 metus gyvybės gynimas tęsiamas“.
Pirmą kartą Lietuvoje žygis už gyvybę buvo surengtas Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ iniciatyva 1994 metais balandžio 30 d., minint Pasaulinę gyvybės dieną. Vilniuje gausi dalyvių eisena nusidriekė nuo Arkikatedros iki Sveikatos ministerijos. Joje buvo surengta paroda „Žmogaus gyvybė iki gimimo“ ir konferencija.
Po kelių metų, 2001 m., siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į būtiną pagarbą žmogaus gyvybei, buvo surengtas bėgimo maratonas „Tieskime gyvybės kelią Lietuvoje“. Bėgimo dalyviai pasipuošę šiuo šūkiu bėgo nuo Arsenalo iki Vilniaus universiteto Moterų klinikų kiemelio.
Žygis už gyvybę tapo aiškiu įrodymu, jog pagarba žmogaus prigimtiniam orumui nuo pat jo prasidėjimo momento iki natūralios mirties Lietuvoje išlieka tvirtu, bendruomenę vienijančiu pamatu. Kiekvienas nueitas kilometras tapo prasmingu liudijimu, kad esame pasiruošę kurti bei puoselėti gyvybės kultūrą.
