Nauja apklausa parodė, kad Z kartos atstovai dažniau nei vyresni amerikiečiai save laiko religingais, nors daugelis jų taip pat užsiima praktikomis, prieštaraujančiomis krikščioniškajam mokymui.
Ketvirtadienį „The Harris Poll“ paskelbė apklausą, paremtą 2 136 JAV suaugusiųjų atsakymais, surinktais liepos 1–4 dienomis. Respondentai buvo suskirstyti pagal kartas: Z karta – 18–29 metų, tūkstantmečio (Y) karta – 30–45 metų, X karta – 46–61 metų, o kūdikių bumo karta – 62 metų ir vyresni.
Z kartos atstovai dažniau nei kitų kartų atstovai save laikė religingais ir rečiausiai teigė esantys nei religingi, nei dvasingi. Religingais save apibūdino 33 proc. Z kartos, 22 proc. X kartos, 19 proc. Y kartos ir 18 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
Tuo tarpu 19 proc. Z kartos atstovų save laikė nei religingais, nei dvasingais. Tą patį nurodė 20 proc. Y kartos, 21 proc. X kartos ir 23 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
„Z karta dažniau nei kitos kartos save laiko religinga, o jos praktikos tai patvirtina, – leidiniui „The Christian Post“ perduotame pareiškime sakė „The Harris Poll“ strategijos vadovė Libby Rodney. – Tačiau tai neatskleidžia visos istorijos, nes jie nesirenka religijos vietoj viso kito. Jie derina skirtingas praktikas. Sekmadienį – bažnyčia, trečiadienį – manifestavimas, penktadienį – taro kortos. Anksčiau manyta, kad kiekviena nauja karta tikėjimą renkasi rečiau nei ankstesnė. Z karta pasirinko daugiau visko.“
Z kartos atstovai dažniau nei vyresnių kartų žmonės užsiėmė įvairiomis dvasinėmis praktikomis.
Daugiau nei pusė Z kartos atstovų (54 proc.) nurodė per pastaruosius metus reguliariai skaitę Šventąjį Raštą ar kitus religinius tekstus. Panaši buvo ir Y kartos dalis – 53 proc. Reguliariai Šventąjį Raštą ar religinius tekstus skaitė mažiau nei pusė X kartos atstovų (48 proc.) ir kūdikių bumo kartos atstovų (43 proc.).
Beveik pusė Z kartos atstovų (49 proc.) per pastaruosius metus reguliariai dalyvavo pamaldose. Tą patį nurodė 44 proc. Y kartos, 43 proc. X kartos ir 42 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
Z karta dažniau nei kitos kartos save laiko religinga, o jos praktikos tai patvirtina.
Kita vertus, kūdikių bumo kartos atstovai dažniausiai nurodė per pastaruosius metus reguliariai meldęsi vieni. Reguliariai meldėsi 75 proc. šios kartos atstovų, 72 proc. X kartos, 67 proc. Z kartos ir 65 proc. Y kartos atstovų.
Net 88 proc. Z kartos atstovų nurodė reguliariai užsiimantys bent viena iš šių dvasinių praktikų: malda, Šventojo Rašto skaitymu, dalyvavimu pamaldose, meditacija, ritualais, norų manifestavimu, astrologija, taro kortomis ar energijos praktikomis. Tą patį nurodė 84 proc. Y kartos, 84 proc. X kartos ir 82 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
Su teiginiu „ėmiausi norų manifestavimo praktikų ar dvasingumo, kad jausčiau daugiau galimybių valdyti savo ateitį“ sutiko 57 proc. Z kartos atstovų. Y kartos atstovai su šiuo teiginiu sutiko kiek dažniau – 59 proc., X kartos – 46 proc., o kūdikių bumo kartos – 30 proc.
Z kartos atstovai dažniau nei kitų kartų atstovai save laikė religingais ir rečiausiai teigė esantys nei religingi, nei dvasingi.
„Karta, kuri, kaip tikėtasi, turėjo būti sekuliariausia, dabar dažniausiai save įvardija kaip religingą“, – pažymėjo tyrėjai.
Šešiasdešimt procentų Z kartos atstovų sutiko su teiginiu, kad dabar priklauso daugiau realiame gyvenime veikiančių bendruomenių nei anksčiau, pavyzdžiui, bėgimo klubams, tikėjimo bendruomenėms, pomėgių ar savanorių grupėms. Tą patį nurodė 59 proc. Y kartos, 42 proc. X kartos ir 32 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
Po 70 proc. Z ir Y kartų atstovų teigė norintys įsitraukti į daugiau realiame gyvenime veikiančių bendruomenių – bėgimo klubų, tikėjimo bendruomenių, pomėgių ar savanorių grupių. Tą patį nurodė 62 proc. X kartos ir 48 proc. kūdikių bumo kartos atstovų.
„The Harris Poll“ apklausa paskelbta tuo metu, kai duomenys apie Z kartos religingumą nėra vienareikšmiai.
„Barna Group“ 2026 m. iniciatyvos „State of the Church“ tyrimas parodė, kad Z kartos atstovai dažniau nei kitų kartų tikėjo, jog per artimiausius 12 mėnesių įvyks dvasinis atgimimas. 2025 m. paskelbtas kitas „Barna“ tyrimas taip pat parodė, kad būtent Z kartos atstovai bažnyčią lanko dažniausiai.
Tačiau kitame 2025 m. „Barna“ tyrime nustatyta, kad beveik 40 proc. Z kartos moterų save laiko ateistėmis, agnostikėmis arba nepriskiria savęs jokiai religijai.
