Baltimorės (JAV) arkivyskupas Williamas Lori (Viljamas Loris) šią savaitę pagyrė vienuolijų vyresniąsias už jų liudijamą „evangelinį neturtą“ ir pabrėžė didžiulę vienuolių moterų įtaką JAV visuomenei per pastaruosius 250 metų.
„Jūs ir tos, kurios buvo prieš jus, mokėte mūsų vaikus, slaugėte ligonius, priėmėte imigrantus, lydėjote mirštančiuosius, guodėte sudužusias širdis ir skelbėte Kristų ten, kur niekas kitas nenorėjo eiti“, – rugsėjo 18 d. Florisante, Misūrio valstijoje, vienuolijų vyresniosioms sakė arkivyskupas.
„Už tai Bažnyčia dėkoja. Tačiau vien dėkingumo nepakanka. Bažnyčia taip pat žvelgia į jus su viltimi“, – pridūrė jis.
Arkivyskupas kalbėjo 2026 m. Moterų vienuolinių bendruomenių vyresniųjų tarybos nacionalinėje asamblėjoje, kurios tema buvo „250 laisvės metų: Bažnyčios dukros iš kartos į kartą“.
Tarybai priklauso 112 JAV vienuolinių bendruomenių vyresniosios ir jų vikarės. Organizacija savo nacionalinę asamblėją apibūdina kaip „atspirties tašką narių bendradarbiavimui, dalyvavimui ir dialogui“, kuris „skatina vyresniųjų vienybę ir taip liudija vienuolinio gyvenimo džiaugsmą“.
Sakydamas pagrindinę asamblėjos kalbą Lori atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet minimos 250-osios Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrimo metinės.
Arkivyskupo teigimu, JAV suvaidino svarbų vaidmenį skatinant religijos laisvę ir žmogaus orumą visame pasaulyje. Jis pažymėjo, kad daugumoje pasakojimų apie šalies įkūrimą daugiausia dėmesio skiriama JAV Tėvams kūrėjams, tokiems kaip George’as Washingtonas (Džordžas Vašingtonas), Thomas Jeffersonas (Tomas Džefersonas) ir kiti.
Tačiau, pasak Lori, be „tūkstančių ir tūkstančių vienuolių moterų“ indėlio Amerikos valstybės kūrimosi istorija būtų buvusi visai kitokia.
pasak Lori, be „tūkstančių ir tūkstančių vienuolių moterų“ indėlio Amerikos valstybės kūrimosi istorija būtų buvusi visai kitokia.
„Kas priėmė vieną po kitos plūstančias imigrantų bangas? Kas rūpinosi epidemijų aukomis, kai kiti traukėsi? Kas mokė ištisas vaikų kartas ne tik aritmetikos ir gramatikos, bet ir sąžiningumo, pasiaukojimo, drausmės bei meilės Dievui?“ – klausė jis.
Arkivyskupas teigė, kad vienuolės „pakeitė šalį todėl, kad pirmiausia leido Kristui perkeisti jų pačių gyvenimus“. Jis atkreipė dėmesį į savotišką paradoksą: tos, kurios davė neturto įžadus, „praturtino daugybę bendruomenių“, o atsisakiusios pasaulietinių ambicijų neretai „darė didžiausią įtaką visuomenei“.
„Pasauliui sunku suprasti šį paradoksą, – sakė Lori. – Evangelijai – ne.“
Pasak arkivyskupo, vienuolės per visą JAV istoriją ne tik palaikė šalies idealus, bet ir ragino ją keistis, kai jos gyvenimas neatitikdavo Evangelijos idealų.
Jis kaip pavyzdį paminėjo šv. Prancišką Ksaverą Kabrinį ir jos liudytą „evangelinį neturtą“, steigiant mokyklas, ligonines ir našlaičių namus įvairiose pasaulio šalyse.
Lori taip pat atkreipė dėmesį į Dievo tarnaitės sesers Mary Thea Bowman (Meri Tėjos Bouman) veiklą ir pagyrė jos giliai katalikišką būdą priešintis rasizmui bei kartu skelbti Kristaus meilę.
Ragindamas vienuoles „vis iš naujo visa širdimi priimti savo pašaukimo esmę“, Lori asamblėjos dalyvėms sakė: „Pasauliui reikia moterų, visiškai atsidavusių Kristui.“
„Jam reikia moterų, kurių gyvenimas nedviprasmiškai liudytų tiesą, kad Dievas yra tikras, kad šventumas įmanomas, kad auka duoda vaisių ir kad meilė, dovanojama vienybėje su Kristumi, gali perkeisti pasaulį“, – sakė arkivyskupas.
