Per pastarąjį dešimtmetį katalikų krikštų skaičius visoje Airijos saloje sumažėjo beveik 30 proc. Pagrindinėmis šio nuosmukio priežastimis įvardijami mažėjantis gimimų skaičius ir augantis žmonių, nepriskiriančių savęs jokiai religijai, skaičius.
Naujoje „Iona Institute“ apžvalgoje, parengtoje remiantis beveik visų Airijos salos katalikų vyskupijų pateiktais duomenimis, nustatyta, kad per dešimtmetį krikštų skaičius sumažėjo 29,6 proc.
Instituto vertinimu, maždaug 60 proc. šio sumažėjimo galima paaiškinti mažėjančiu gimimų skaičiumi, o likusi dalis daugiausia siejama su sekuliarizacija.
Per tą patį laikotarpį gimimų skaičius visoje Airijos saloje sumažėjo 18,8 proc. Airijos Respublikoje jis smuko 17,9 proc., o Šiaurės Airijoje – 21,3 proc.
Tačiau skirtingose vietovėse krikštų mažėjo nevienodai. Dubline užfiksuotas vienas didžiausių nuosmukių: 2015 m. čia buvo 15 759 krikštai, o 2025 m. – 9 465, taigi jų sumažėjo 39,9 proc.
Mito vyskupijoje krikštų skaičius sumažėjo dar šiek tiek daugiau – 40,8 proc., o Dauno ir Konoro vyskupijoje, kuriai priklauso Belfastas, – 37,9 proc.
Tuo metu Akonrio vyskupijoje krikštų sumažėjo vos 3,2 proc., o Elfino vyskupijoje jų net šiek tiek padaugėjo – 0,9 proc. Kerio vyskupijoje nuosmukis siekė 22,3 proc.
„Iona Institute“ pabrėžė, kad šių duomenų nereikėtų aiškinti vien sekuliarizacija, nes dar didesnę įtaką turėjo mažėjantis gimimų skaičius.
Apžvalgoje cituojami gyventojų surašymo duomenys taip pat rodo ryškų mažų vaikų religinės tapatybės pokytį Airijos Respublikoje. 2016 m. 78,3 proc. vaikų iki penkerių metų buvo įrašyti kaip Romos katalikai, o 2022 m. jų dalis sumažėjo iki 65,4 proc.
Per tą patį laikotarpį vaikų, nepriskiriamų jokiai religijai, dalis išaugo nuo 9,2 iki 15,6 proc. Jaunesnių nei penkerių metų vaikų skaičius tarp šių dviejų gyventojų surašymų taip pat sumažėjo daugiau kaip 37 tūkst.
Nepaisant šių pokyčių, instituto teigimu, duomenys rodo, kad „didžioji dauguma tėvų, kurie save laiko katalikais, vis dar krikštija savo vaikus“.
Nepaisant šių pokyčių, instituto teigimu, duomenys rodo, kad „didžioji dauguma tėvų, kurie save laiko katalikais, vis dar krikštija savo vaikus“.
2022 m. gyventojų surašymo duomenimis, 67,9 proc. 25–39 metų motinų, auginančių jaunesnius nei penkerių metų vaikus, save įvardijo Romos katalikėmis. Šis rodiklis labai artimas 65,4 proc. tos pačios amžiaus grupės vaikų, kurie buvo įrašyti kaip katalikai.
Instituto vertinimu, tai rodo, kad „kultūrinė katalikybė Airijoje vis dar gana stipri“, nors žmonės vis rečiau reguliariai lanko bažnyčią ir priima kitus sakramentus.
Apžvalgoje taip pat pažymima, kad kai kurios katalikų poros susituokia ne bažnyčioje, tačiau vis tiek krikštija savo vaikus ir pasirūpina, kad jie priimtų Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentą.
„Iona Institute“ pirmininkas dr. Tomas Fineganas teigė, kad bendras krikštų skaičiaus mažėjimas jo nestebina, „atsižvelgiant į sparčiai mažėjantį gimimų skaičių ir augančią sekuliarizaciją“.
„Kadangi per pastaruosius dešimt metų gimimų sumažėjo beveik penktadaliu, o vis daugiau žmonių per gyventojų surašymą nurodo nepriklausantys jokiai religijai, negalėjome tikėtis nieko kito, kaip tik didelio krikštų skaičiaus sumažėjimo“, – aiškino Fineganas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šie duomenys rodo išliekantį „kultūrinės katalikybės“ gyvybingumą Airijoje: daugelis tėvų, kurie ir toliau save laiko katalikais, vis dar krikštija savo vaikus.
Regioniniai skirtumai taip pat rodo, kad krikštų skaičiui įtakos turi ir demografiniai pokyčiai, ir sekuliarizacija.
Dubline 2015–2025 m. gimimų skaičius sumažėjo 21,9 proc., palyginti su 17,9 proc. visoje Airijos Respublikoje.
Sostinėje taip pat didesnė jaunesnių nei penkerių metų vaikų, nepriskiriamų jokiai religijai, dalis. 2022 m. gyventojų surašymo duomenimis, Dubline 21,9 proc. šio amžiaus vaikų buvo nurodyti kaip nepriklausantys jokiai religijai, palyginti su 15,6 proc. visoje šalyje.
Panaši tendencija ryškėja ir Belfaste. Šiaurės Airijos gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 2021 m. 25,5 proc. jaunesnių nei penkerių metų Belfasto vaikų buvo įrašyti kaip nepriklausantys jokiai religijai, palyginti su 17,5 proc. 2011 metais.
Tarp 25–44 metų moterų per tą patį laikotarpį jokiai religijai nepriklausančiųjų dalis padidėjo nuo 14,4 iki 25,2 proc.
„Krikštų skaičiaus mažėjimą turime vertinti ne vien kaip sekuliarizacijos, bet dar labiau – kaip mažėjančio gimimų skaičiaus padarinį“, – pažymėjo Fineganas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Airijos vaisingumo rodiklį, kuris šiuo metu siekia apie 1,5 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti reikia maždaug 2,1 vaiko.
„Tai turėtų kelti susirūpinimą visiems, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų“, – pabrėžė instituto pirmininkas.
Apžvalgoje daroma išvada, kad krikštų skaičiaus mažėjimą Airijoje lemia dvi pagrindinės tendencijos: gimsta mažiau vaikų, o vis didesnė šeimų dalis savęs nebesieja su jokia religija.
„Tai, kad beveik visi save katalikais laikantys tėvai vis dar krikštija savo vaikus, rodo, jog „kultūrinė katalikybė“ Airijoje tebėra gana stipri, – teigiama apžvalgoje. – Dar paaiškės, kas nutiks krikštų skaičiui, jei „kultūrinė katalikybė“ ilgainiui praras savo reikšmę Airijos visuomenėje.“
