Alžyro arkivyskupo kardinolo Jeano-Paulio Vesco (Žano Polio Vesko) pareiškimas, kad trijų monoteistinių religijų tikintieji turi svarbesnių uždavinių nei mėginimas atversti vieni kitus, sulaukė JAV vyskupo Roberto Barrono (Roberto Barono) kritikos. Šis priminė Kristaus įsakymą skelbti Evangeliją visoms tautoms ir pareiškė, kad atsistatydintų, jei netikėtų Bažnyčios misija vesti žmones pas Kristų.
Ginčas kilo po dominikonų ordinui priklausančio kardinolo interviu Belgijos katalikų leidiniui „CathoBel“, kuriame jis kalbėjo apie Bažnyčios padėtį musulmoniškoje Alžyro visuomenėje ir santykius su kitų religijų tikinčiaisiais. Reaguodamas į JAV vyskupo kritiką, J. P. Vesco socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą pabrėžė tarpreliginio dialogo ir tarpusavio pagarbos svarbą.
R. Barronas savo kritiką grindė Evangelijoje pagal Matą užrašytu Kristaus įsakymu skelbti Evangeliją visoms tautoms.
„Kai paskutinį kartą tikrinau, Įkūrėjas sakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ Man tai labai panašu į atvertimą“, – pareiškė vyskupas, cituodamas Evangeliją pagal Matą (Mt 28, 18–20).
JAV vyskupas taip pat pabrėžė, kad žmonių vedimas pas Kristų yra neatsiejamas nuo Bažnyčios misijos. „Jeigu iš tiesų tikėčiau, kad Bažnyčia nėra skirta žmonėms vesti pas Kristų, atsistatydinčiau ir susirasčiau sąžiningą darbą“, – teigė jis.
Atsakydamas į kritiką, J. P. Vesco pareiškė manantis, kad skirtingų religijų tikintieji turėtų daugiau dėmesio skirti tarpusavio supratimui, o ne mėginimams atversti vieni kitus.
„Taip, aš tikiu, kad trijų monoteistinių religijų tikintieji turi svarbesnių uždavinių nei mėginimas atversti vieni kitus. Verčiau jie turėtų pripažinti, kad yra dalykų, kurių negali žinoti apie kito žmogaus tikėjimą, ir gerbti vieni kitų tikėjimą“, – rašė kardinolas.
„Mūsų pasauliui reikia tikinčiųjų, kurie būtų tvirtai įsišakniję savo tikėjime ir pripažintų vieni kitus broliais bei seserimis, vienijamais bendro švento žmogiškumo“, – pridūrė jis.
Savo poziciją Alžyro arkivyskupas grindė pastarųjų popiežių pastangomis plėtoti tarpreliginį dialogą. Kreipdamasis į R. Barroną, jis rašė, kad Bažnyčia, kuri jam teikia gyvybę, yra šventojo Jono Pauliaus II Bažnyčia, primindamas 1986 metais Asyžiuje surengtą tarpreliginę maldos už taiką dieną. Neseniai minėtas šio istorinio susitikimo 40-metis, o, pasak kardinolo, minėjime ketino dalyvauti ir popiežius Leonas XIV.
J. P. Vesco taip pat paminėjo Benediktą XVI, kuris kartu su kardinolu Jeanu-Louis Tauranu (Žanu Lui Toranu), jo teigimu, užmezgė daugiau ryšių su musulmonų pasauliu nei bet kuris ankstesnis popiežius. Jis priminė ir popiežiaus Pranciškaus 2019 metų vasario 4 dieną kartu su Al Azharo didžiuoju imamu pasirašytą Abu Dabio deklaraciją dėl žmonių brolybės.
Kalbėdamas apie Leoną XIV, kardinolas išskyrė jo vizitą Alžyre ir tylią maldą Didžiojoje Alžyro mečetėje kartu su jos rektoriumi. Šiuos pavyzdžius jis pateikė siekdamas parodyti, kad dialogas su musulmonų pasauliu yra svarbi pastarųjų popiežių veiklos dalis.
Vis dėlto Belgijos katalikų leidinys „CathoBel“ atkreipė dėmesį, kad pirminiame interviu kardinolas kalbėjo apie konkrečią Katalikų Bažnyčios padėtį Alžyre ir prozelitizmo vengimą, o ne apie evangelizacinės Bažnyčios misijos atsisakymą. Leidinio teigimu, dalis jo minčių vėliau buvo pateiktos be būtino konteksto, o žurnalistinė pasisakymo santrauka klaidingai priskirta kardinolui kaip tiesioginė citata.
Taigi kilęs nesutarimas susijęs ne tik su skirtingu požiūriu į tarpreliginį dialogą ir atsivertimą, bet ir su tuo, kaip buvo suprasti bei perteikti pirminiai Alžyro arkivyskupo žodžiai.
