Mažiausiai 299 krikščionys buvo nužudyti, o daugiau kaip 200 pagrobti įvairiose Nigerijos vietovėse vien per liepą, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje dokumentuojama išpuolių prieš daugiausia krikščionių gyvenamas bendruomenes banga.
Tarptautinės pilietinių laisvių ir teisės viršenybės draugijos („International Society for Civil Liberties and Rule of Law“, „Intersociety“) parengtoje ataskaitoje apžvelgiami liepą ir rugpjūtį Nigerijos Vidurio juostoje bei kitose šalies dalyse įvykdyti žudymai, žmonių grobimai ir gyventojų išvarymai iš namų.
Ataskaita parengta remiantis Nigerijos laikraščių, tarptautinės žiniasklaidos, socialinių tinklų įrašų, bažnyčių pareiškimų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų šaltiniais.
„Intersociety“ nurodė, kad, susumavus viso liepos mėnesio duomenis, „buvo nužudyti mažiausiai 299 neginkluoti ir taikūs krikščionys“, o dar mažiausiai 213 žmonių pagrobta.
Organizacija daugelį išpuolių sieja su ginkluotomis fulanių grupėmis, taip pat „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės“ Vakarų Afrikos provincija (ISWAP).
Ataskaitos duomenimis, daugiausia krikščionių liepą žuvo Benuės valstijoje – 65. Tuo metu pietinėje Kadūnos dalyje užfiksuotas didžiausias pagrobimų skaičius – apie 70.
Daug išpuolių užfiksuota ir Plato valstijoje – Rijome, Barkin Ladyje ir kitose vietovėse. Tarp nužudytųjų buvo ir pastoriaus Ezekielio Dachomo, ne kartą viešai kalbėjusio apie išpuolius prieš krikščioniškus valstijos kaimus, giminaičių.
Ataskaitoje taip pat primenamas birželio 22 d. Kavelio kaime, Plato valstijoje, įvykdytas išpuolis, per kurį, kaip pranešama, buvo nužudyta apie 30 krikščionių.
Šios žudynės vėliau buvo paminėtos Europos Parlamento rezoliucijoje, kurioje pasmerktas smurtas ir krikščionių persekiojimas Nigerijoje.
„Intersociety“ taip pat užfiksavo išpuolių ir žmonių grobimų Benuės, Kadūnos, Tarabos, Adamavos, Nigerio, Kebio, Edo, Kogi, Enugu ir Imo valstijose.
Tarp nukentėjusiųjų buvo dvasininkų ir krikščionių bendruomenių narių. Ataskaitoje minimas NKST Bažnyčios pastoriaus Samuelio Gbinde pagrobimas. Vėliau jis mirė nuo sužalojimų, kuriuos, kaip pranešama, patyrė nelaisvėje. Taip pat nurodomas katalikų seminaristo pagrobimas ir katalikų kunigo nužudymas Kogi valstijoje.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo Velykų Ariko bendruomenėje, pietinėje Kadūnos dalyje, buvo pagrobti 37 tikintieji, o šeši iš jų, kaip pranešama, mirė būdami nelaisvėje.
Smurtas tęsėsi ir rugpjūtį. Rugpjūčio 16–18 d. per išpuolius Džvak Maitumbi gyvenvietėje, Plato valstijos Mangu savivaldos teritorijoje, kaip pranešama, žuvo daugiau kaip 30 žmonių.
Cituodama krikščionišką pagalbos organizaciją „Barnabas Aid“, ataskaita pateikia vietos gyventojo Lonji Zuhumnano liudijimą: „Teroristai ne tik nužudė žmones, bet ir sudegino daugiau kaip 50 namų, parduotuvių, sveikatos centrų, bažnyčių ir maisto sandėlių.“
Benuės valstijoje tuo pačiu laikotarpiu po išpuolių Ukumo savivaldos teritorijoje, kaip pranešama, buvo rasta daugiau kaip 20 žuvusiųjų kūnų.
Ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl masinių žmonių grobimų pagrindiniuose šalies keliuose. Joje teigiama, kad rugpjūčio 9 ir 13 d. per atskirus incidentus greitkeliuose, einančiuose per Kogi, Ondo ir Benuės valstijas, buvo pagrobti maždaug 92 keleiviai, daugiausia igbų tautybės krikščionys. Ataskaitos paskelbimo metu apie 62 iš jų vis dar buvo laikomi dingusiais be žinios.
Rugpjūčio 26 d. Kogi valstijoje taip pat buvo pagrobta 15 Nigerijos nacionalinės jaunimo tarnybos (NYSC) narių. „Intersociety“ atkreipė dėmesį į prieštaringus policijos, kariuomenės ir valstijos valdžios institucijų pareiškimus dėl to, kiek jų vėliau buvo išgelbėta.
Bažnytinių organizacijų duomenys rodo, kad per daugelį smurto metų aukų ir nuostolių būta gerokai daugiau.
Ataskaitoje cituojama NKST Bažnyčia, kurios teigimu, stiprėjant smurtui, susijusiam su gyvulių augintojų ir ūkininkų konfliktais bei ginčais dėl žemės, buvo nužudyta beveik 6 tūkst. jos narių ir suniokotos 753 bažnyčios.
Tarabos valstijoje esančioje Vukario katalikų vyskupijoje nuo 2025 m. rugsėjo buvo sunaikinta daugiau kaip 200 bažnyčių, o apie 100 tūkst. parapijiečių buvo priversti palikti savo namus.
Vyskupijos duomenimis, balandį žuvusiųjų buvo apie 80, o iki rugsėjo pradžios jų skaičius išaugo iki daugiau kaip 140.
Ataskaitoje daug dėmesio skiriama ir žemės praradimui bei gyventojų išvarymui iš namų. Joje teigiama, kad po pasikartojančių išpuolių buvo apleista daug bendruomenių Plato valstijoje ir pietinėje Kadūnos dalyje, o dalis gyventojų negali grįžti į savo ūkius ir namus.
Organizacija taip pat sukritikavo federalinės valdžios planus pradėti bandomąją galvijų ūkių programą Benuės, Plato, Nasaravos, Kadūnos, Adamavos valstijose ir Federalinėje sostinės teritorijoje.
Vidurio juostos forumas (MBF) šiam sumanymui nepritaria ir tvirtina, kad regiono bendruomenės jau „pakankamai nukraujavo, buvo išvarytos iš savo namų ir neteko žemių bei turto“.
Smurtas Nigerijoje sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. JAV Atstovų Rūmai priėmė asignavimų priemonę, pagal kurią pusė tam tikros JAV paramos Nigerijai būtų skiriama tik tuo atveju, jei šalies vyriausybė padarytų pažangą užtikrindama krikščionių apsaugą.
Smurtas Nigerijoje sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio.
JAV Kongreso narys Riley Moore’as (Railis Muras) pareiškė: „Krikščionys Nigerijoje ir toliau patiria siaubingą smurtą, žudymus ir persekiojimą, o didžioji pasaulio dalis užmerkia akis į jų kančias. Šis įstatymo projektas siunčia aiškią žinią, kad Jungtinės Valstijos ir toliau rems persekiojamus krikščionis visame pasaulyje, ypač Nigerijoje.“
Europoje taip pat reikštas susirūpinimas dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes, o po smurto Plato valstijoje šis klausimas buvo iškeltas ir Europos Parlamento rezoliucijoje.
Vasaros pradžioje Jungtinės Tautos buvo paragintos ištirti teiginius, kad stiprėjantis smurtas prieš krikščionis ir nuosaikius musulmonus Nigerijoje gali prilygti vadinamajam genocidui, vykdomam palaipsniui alinant ir naikinant bendruomenes. Tokį kreipimąsi pateikė „Genocide Watch“ ir „Alliance Against Genocide“.
Nigerijos Vidurio juosta jau seniai susiduria su įvairiomis tarpusavyje susijusiomis grėsmėmis saugumui – ginkluotų grupių veikla, bendruomenių konfliktais, konkurencija dėl žemės ir kitų išteklių, nusikalstamais žmonių grobimais bei religinėmis įtampomis.
Naujausi duomenys papildo ankstesnę „Intersociety“ ataskaitą, kurioje teigta, kad nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 6 d. Nigerijoje buvo nužudyti 1 402 krikščionys, o 1 800 pagrobta.
Vis dėlto „Intersociety“ tvirtina, kad liepą ir rugpjūtį užfiksuotų išpuolių mastas ir pasikartojantis pobūdis rodo, jog keliose Nigerijos valstijose krikščionių bendruomenės nuo smurto nukenčia ypač skaudžiai.
