Vestminsterio abatijoje Londone prieš daugiau kaip du šimtmečius aptiktame romėniškame sarkofage greičiausiai buvo palaidotas viduramžių abatas. Archeologas Warwickas Rodwellas (Vorikas Rodvelas) mano, kad jam pavyko susiaurinti galimų palaidotų asmenų ratą iki dviejų. Labiausiai tikėtinu kandidatu jis laiko 27 metus abatijai vadovavusį Elfvigą.
Kalkakmenio sarkofagas pirmą kartą aptiktas 1820 metais, tačiau oficialiai atkastas tik 1869-aisiais. Jis rastas prie šiaurinės abatijos bažnyčios navos dalies, nors specialistai mano, kad iš pradžių stovėjo kitoje vietoje. Vestminsterio abatijos archeologijos konsultanto profesoriaus W. Rodwello teigimu, sarkofagas greičiausiai buvo pastatytas mauzoliejaus sienos nišoje, praneša britų dienraštis „The Guardian“.
Sarkofage susipina skirtingų epochų ir kultūrų bruožai. Manoma, kad jis pagamintas IV amžiuje, o ant jo iškaltame įraše minimas Valerijus Amandinas, greičiausiai pasiturintis romėnas. Tačiau sarkofago dangtį per visą ilgį ir plotį puošia anglosaksų stiliaus kryžius, leidžiantis manyti, kad senovinis sarkofagas vėliau galėjo būti panaudotas dar kartą.
Prielaidą, kad sarkofage palaidotas ne įraše minimas romėnas, sustiprina ir tai, jog nei jo viduje, nei radimo vietoje neaptikta romėnų laikotarpio daiktų. Be to, skeleto tyrimai parodė, kad palaikai priklausė maždaug 175 cm ūgio vyrui, mirusiam būnant 35–49 metų. Nustatyta, kad jis gyveno X amžiaus pabaigoje arba XI amžiaus pradžioje, gerokai vėliau, nei baigėsi romėnų valdymas Britanijoje.
Tyrinėdami sarkofago dugną, archeologai taip pat pastebėjo baltos medžiagos suformuotą stačiakampį kontūrą. Moksliniame žurnale „Journal of the British Archaeological Association“ paskelbtame straipsnyje W. Rodwellas iškėlė prielaidą, kad šis pėdsakas gali rodyti, jog prieš laidojimą mirusiojo kūnas buvo apibertas kalkių milteliais.
Įvertinęs archeologinius radinius ir istorines aplinkybes, profesorius padarė išvadą, kad sarkofage greičiausiai buvo palaidotas abatas – vienuolyno vyresnysis. Tokį spėjimą sustiprina išskirtinis laidojimui panaudotas sarkofagas ir ant jo dangčio iškaltas didelis lotyniškas kryžius.
„Niekas, užimantis žemesnes pareigas, nebūtų buvęs palaidotas tokiame sarkofage“, – dienraščiui „The Guardian“ aiškino W. Rodwellas. Pasak archeologo, lotyniškas kryžius taip pat leidžia manyti, kad mirusysis buvo aukšto rango Bažnyčios dvasininkas.
Tyrinėtojas išskyrė du galimus kandidatus – Vestminsterio abatijos abatus Elfvigą ir Vulfnothą. Vis dėlto labiau tikėtinu jis laiko Elfvigą, kuris jau buvo abatijos vienuolis, kai mirė ankstesnis jos vadovas. Vėliau pats tapęs abatu, jis vienuolynui vadovavo 27 metus.
Nors archeologiniai ir istoriniai duomenys leidžia gerokai susiaurinti galimų asmenų ratą, galutinai nustatyti sarkofage palaidoto žmogaus tapatybės kol kas nepavyko. W. Rodwello išvada tebėra moksliniais tyrimais pagrįsta hipotezė.
