Nors kasmet keli šimtai tūkstančių katalikų pasitraukia iš Vokietijos Katalikų Bažnyčios, pajamos iš bažnytinio mokesčio didėja. Tokį paradoksą atskleidžia naujausias Vokietijos Vyskupų Konferencijos rugpjūčio 7 d. paskelbtas leidinys „Katalikų Bažnyčia Vokietijoje – skaičiai ir faktai 2025/2026“, pateikiantis savotišką šalies Katalikų Bažnyčios portretą procentais, grafikais ir statistiniais duomenimis.
27 Vokietijos vyskupijų ir arkivyskupijų pajamos pasiekė 6,75 mlrd. eurų. 2024 m. jos siekė kiek mažiau nei 6,63 mlrd. eurų, o 2023 m. – 6,51 mlrd. eurų. Vokietijos Bažnyčios finansų paradoksas – pajamų augimas nepaisant mažėjančio narių skaičiaus – aiškinamas tuo, kad ilgainiui didėja darbo užmokestis, gyventojų pajamos ir kapitalo grąža, todėl didėja ir pajamų mokesčio įplaukos, o kartu – iš bažnytinio mokesčio surenkamos lėšos. Kai darbuotojai uždirba daugiau arba didėja pajamos iš akcijų ir palūkanų, auga ir bažnytinio mokesčio įplaukos.
Tai gera žinia Vokietijos darbuotojams, kurių atlyginimai, regis, atsigavo po 2020–2025 m. šalį paveikusios infliacijos bangos ir vėl pradėjo augti. 2026 m. pirmąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis Vokietijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 1,8 proc. Tačiau Vokietijos Bažnyčiai tai ne tokia gera žinia: nors nominalios bažnytinio mokesčio pajamos didėja, kartu auga ir oficialių pasitraukimų iš Bažnyčios skaičius. Be to, Bažnyčia susiduria su perkamosios galios mažėjimu, nes 2025 m. infliacija siekė 2,2 proc., taip pat augo personalo išlaidos. Atsižvelgus į infliaciją, Vokietijos Bažnyčios realiosios pajamos iš bažnytinio mokesčio iš tiesų sumažėjo.
Tačiau naujajame leidinyje „Skaičiai ir faktai 2025/2026“ kalbama ne vien apie finansus. Leidinys suskirstytas į tris pagrindines temas: katalikiškas mokyklas, suaugusiuosius, besirengiančius Krikštui, ir sinodiškumo bei vilties temas po 2025 m. Jubiliejaus. Jame rodoma, kaip Bažnyčia prisiima atsakomybę visuomenėje, lydi žmones jų tikėjimo kelyje ir toliau žengia kaip bendruomenė. Daug dėmesio skiriama jaunimo sielovadai, moterų vaidmeniui Bažnyčioje, „Caritas“ iniciatyvoms, žiniasklaidos veiklai, pagalbai pabėgėliams, kitų kalbų ir apeigų bendruomenėms, tarptautiniam bažnytinių pagalbos organizacijų solidarumui, taip pat seksualinio išnaudojimo prevencijai, praeities atvejų nagrinėjimui ir jų pasekmių įvertinimui.
Visoje Vokietijoje katalikiškas mokyklas lanko beveik 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių. 2025 m. katalikiškos organizacijos valdė 9 382 vaikų dienos priežiūros įstaigas – tai sudarė 15 proc. visų tokių įstaigų šalyje. Taigi Katalikų Bažnyčia yra antra pagal dydį tokių įstaigų valdytoja Vokietijoje po viešojo sektoriaus. 2025 m. kovo 1 d. duomenimis, jose dirbo 124 267 pedagoginiai darbuotojai, prižiūrėję 620 524 vaikus, tarp jų 93 811 jaunesnių nei trejų metų. Katalikiškų vaikų priežiūros įstaigų ypač daug Vakarų ir Pietų Vokietijoje.
Katalikiškose ir teologinėse aukštojo mokslo institucijose 2024–2025 m. žiemos semestrą studijavo iš viso 12 067 studentai, iš jų 7 756 moterys. Jose veikia apie 350 akademinių katedrų. Kalbant apie suaugusiųjų švietimą, 2024 m. maždaug 2,5 mln. žmonių pasinaudojo įvairiomis tęstinio mokymo ir profesinio tobulėjimo galimybėmis. Per metus iš viso buvo surengti 139 693 renginiai, seminarai ir mokymo kursai, kurių bendra trukmė siekė 1,98 mln. mokymo valandų. Visoje šalyje veikia 503 katalikiškos suaugusiųjų švietimo įstaigos. Jose šiuo metu dirba 1 672 darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, 21 915 ne visą darbo dieną dirbančių ir laisvai samdomų darbuotojų bei 9 406 savanoriai.
Vokietijos bažnytinėse institucijose taip pat didėja moterų dalis vadovaujamose pareigose. Naujausi duomenys rodo, kad 2005 m. aukščiausio lygmens vadovių dalis siekė 5 proc., 2013 m. – 13 proc., 2018 m. – 19 proc., o naujausio tyrimo metu – jau 28 proc. Vidurinės grandies vadovybėje moterų dalis išaugo nuo 13 proc. 2005 m. iki 19 proc. 2013 m., 23 proc. 2018 m. ir 34,5 proc. naujausio tyrimo pabaigoje.
Leidinyje taip pat pateikiama seksualinio išnaudojimo aukų kompensavimo procesų Bažnyčioje apžvalga. Nuo Nepriklausomos pripažinimo išmokų komisijos (UKA) veiklos pradžios 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. bendra pagal jos sprendimus paskirtų išmokų suma pasiekė 93 231 300 eurų. Per tą patį laikotarpį komisijai buvo pateikti 4 693 prašymai.
Iš viso Katalikų Bažnyčiai visoje šalyje priklauso apie 60 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, turinčių paveldo apsaugos statusą.
Atskiras skyrius skirtas sakraliniams pastatams. Vokietijoje yra beveik 24 tūkst. sakralinių pastatų, iš kurių apie 22 800 yra saugomi kaip kultūros paveldo objektai. Iš viso Katalikų Bažnyčiai visoje šalyje priklauso apie 60 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, turinčių paveldo apsaugos statusą. Be to, jai priklauso 876 kapinės, kurioms taip pat taikoma kultūros paveldo apsauga. Nuo XX a. pradžios 674 katalikų bažnyčios Vokietijoje nebenaudojamos liturginėms reikmėms; 252 iš jų iki šiol parduotos, o 180 nugriautos.
Vokietijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas vyskupas Heineris Wilmeris (Haineris Vilmeris) leidinio pratarmėje pabrėžia, kad Bažnyčia gali atlikti valstybės veiklą papildantį vaidmenį: „Bažnyčia yra ne tik ten, kur švenčiamos pamaldos. Ji yra ir ten, kur žmonės lydimi, palaikomi ir guodžiami. Ten, kur prisiimama socialinė atsakomybė, puoselėjama kultūra, skatinamas dialogas ir perduodama viltis.“
Pasak vyskupo, toks darbas įmanomas dėl daugybės visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir savanorių parapijose bei įvairiose bažnytinėse institucijose. Wilmeris jiems nuoširdžiai dėkoja, „nes jų dėka Bažnyčios buvimas konkrečiai juntamas vietos bendruomenėse“.
Kartu Vokietijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas neslepia sudėtingos padėties, su kuria susiduria šalies Katalikų Bažnyčia. „Turime mažiau narių, mažiau žmonių dalyvauja pamaldose, turime mažiau sielovados darbuotojų ir pasikeitusias finansines galimybes. Nieko iš to negalime ir nenorime nei slėpti, nei gražinti, nes Bažnyčia, norinti būti patikima, turi sąžiningai žvelgti į savo tikrovę.“
Vis dėlto, pasak Wilmerio, skaičiai byloja ne tik apie nuosmukį. „Jie taip pat byloja apie įsipareigojimą, patikimumą ir didelį atsakomybės jausmą“, – pabrėžė Vokietijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas.
