Kubos vyriausybės pranešimą apie 553 kalinių paleidimą vienas analitikas ir opozicija apibūdino kaip „apsikeitimą“, kuriuo režimas siekia gauti ekonominės naudos iš Jungtinių Valstijų, įskaitant salos išbraukimą iš terorizmą remiančių šalių sąrašo.
Pirmadienį, sausio 14 d., prezidento Miguelio Díazo-Canelio (Migelio Diaso Kanelio) vyriausybė pranešė, kad paleidžia kalinius „2025 m. eilinio Jubiliejaus dvasia“ ir kad apie šį sprendimą buvo pranešta popiežiui Pranciškui sausio pradžioje išsiųstame laiške.
Savo pareiškime Kubos režimas nenurodė, kiek iš paleistų asmenų buvo politiniai kaliniai, tačiau pažymėjo, kad „paleidimas vykdomas remiantis kruopščia analize, paremta įvairiomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis“ ir kad „šie žmonės palaipsniui gaus atitinkamas išmokas“.
Šį pranešimą pasveikino Šventasis Sostas, kurio valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas sakė, kad „tai yra didelės vilties ženklas Jubiliejaus pradžioje“. Sausio 15 d. „Vatican News“ pranešė, kad išlaisvinimai buvo vykdomi „pagal jau daugelį metų vykstantį tarpininkavimą su Katalikų Bažnyčia“.
Tačiau geopolitikos ekspertas Alberto Fernándezas (Albertas Fernandesas), kubietis amerikietis, kalbėjęs su EWTN News ispanų kalba Vašingtone, nurodė, kad nors komunistinis režimas „suteikė savo pranešimui religinį atspalvį“, tai „įkaitų mainai dėl ekonominių ir politinių priežasčių su [prezidento Joe] Bideno administracija“.
J. Bideno demokratų administracija, kuri sausio 20 d. perduos valdžią respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), paskelbė, kad išbrauks Kubą iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo, į kurį taip pat įtrauktos Šiaurės Korėja, Sirija ir Iranas.
Pasak Baltųjų rūmų, šį sprendimą padėjo priimti Vatikanas, siekdamas užtikrinti salos politinių kalinių paleidimą.
Sala šiame sąraše buvo 1982-2015 m., kai prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), vykdydamas santykių su Rauliu Castro (Rauliu Kastro) „atšildymo“ politiką, ją išbraukė. Tačiau 2021 m. sausio 11 d., paskutinėmis pirmosios D. Trumpo administracijos darbo dienomis, ji vėl buvo įtraukta į sąrašą.
Respublikonų administracija teigė, kad jos tikslas buvo „atimti iš Castro režimo išteklius, kuriuos jis naudoja savo žmonių priespaudai namuose, ir pasipriešinti jo piktybiškam kišimuisi Venesueloje ir likusioje Vakarų pusrutulio dalyje“.
Robertas L. Muse, teisininkas, besispecializuojantis JAV sankcijų Kubai srityje, ispaniškai BBC World News redakcijai sakė, kad dabar, išbraukta iš sąrašo, sala galėtų gauti naudos tokiose srityse kaip turizmas, kuris yra labai svarbus jos ekonomikai, nes keliautojai iš Europos Sąjungos, Čilės, Pietų Korėjos ar Japonijos galėtų aplankyti Karibų šalį nebijodami prarasti JAV turistinės vizos išimties.
Kuba taip pat galėtų gauti finansavimą iš užsienio subjektų, nors tai nėra tikra, nes ji yra techniškai bankrutavusi šalis, nevykdanti savo mokėjimų.
Tačiau visa tai gali nueiti perniek, jei D. Trumpas vėl įtrauks Kubą į terorizmą remiančių šalių grupę.
A. Fernándezas pabrėžė Katalikų Bažnyčios tarpininkavimą siekiant politinių kalinių, ypač „tų, kurie buvo suimti po 2021 m. liepos 11 d. demonstracijų“, išlaisvinimo.
Tą sekmadienį dešimtyse miestų tūkstančiai kubiečių protestavo dėl maisto ir vaistų trūkumo, elektros energijos tiekimo sutrikimų ir reikalavo laisvės. Tai buvo didžiausia demonstracija valdant komunistiniam režimui, kuris į tai reagavo įkalindamas nenustatytą skaičių protestuotojų, kurių dauguma buvo jauni.
Atsižvelgdama į tai, A. Fernándezas sakė, kad „jei režimas norėtų pagerbti Jubiliejų, pirmiausia turėtų atsistatydinti, t. y. nutraukti režimą, nes šis režimas yra visiška priešingybė tam, kas yra tikėjimas, kas yra Jubiliejus, kas yra išsilaisvinimas“.
