Sesers Monikos Gavėnaitės, meiliai visų vadintos Monikute, gimimo šimtmečiui, parengėme trijų straipsnių ciklą apie jos gyvenimo liudijimą. Šiandien skelbiamas pirmas šio ciklo tekstas.
Būsima tikinčiųjų teisių gynimo sajūdžio dalyvė, pogrindžio spaudos daugintoja ir platintoja Monika Gavėnaitė gimė 1926 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Jakutiškių k. Edvardo Gavėno ir Marijos Račinskaitės-Gavėnienės šeimoje, kurioje augo šeši vaikai. Tikėjimo tiesos, kaip didžiausia šeimos vertybė, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Monika baigė Jakutiškių pradinę mokyklą, vėliau – Ukmergės gimnaziją, kur mokydamasi buvo aktyvi ateitininkė.
Pokario metais buvo partizanų ryšininkė, pranešdavo reikiamas žinias partizanams. M. Gavėnaitės sodyboje Jakutiškių kaime dažnai lankydavosi Vyčio apygardos partizanai, kurie gaudavo reikiamą pagalbą, maistą. Vėliau gyveno Kaune, dirbo ,,Šviesos” leidyklos buchalterijoje. Nuo 1957 m. pogrindyje platino religinę ir tautinę literatūrą. Nuo 1958 m. spausdino rašomąja mašinėle kun. jėzuito Aleksandro Markaičio (Markevičiaus) pamokslų rinkinius, jį suėmus, buvo tardoma. Pogrindžio spaudos platinime įvairiais laikotarpiais dalyvavo su rezistentais Petru Plumpa, kun. Virginijumi Jaugeliu, Juozu Gražiu, kun. Alfonsu Svarinsku. 1959 m. ji žengė radikalų dvasinį žingsnį – davė įžadus Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijoje (SJE) ir pasirinko vienuolišką sesers Jonės vardą. Ši vienuolija buvo įkurta jėzuitų kun. Prano Masilionio iniciatyva ir veikė giliame pogrindyje. Seserys nenešiojo tradicinių abitų, dirbo pasaulietinius darbus ir gyveno paprastuose butuose, kad nesukeltų įtarimo KGB organams.
7-ajame dešimtmetyje dalyvavo organizuojant slaptas intelegentų ir jaunimo konferencijas Kaune. Nuo 1968 m. talkino rezistentams Petrui Plumpai, Povilui Petroniui dauginti ir platinti knygas (Antano Maceinos „Niekšybės paslaptis”, „Dievo avinėlis’, „Jobo drama”, Juozo Girniaus „Žmogus be Dievo”, „Lietuviško charakterio problema”, Thamer Toto knygutės „Jaunuolio būdas” ir kt.) Pagrindinis jos uždavinys buvo padaugintų knygų įrišimas ir perdavimas kun. Juozui Zdebskiui. Taip pat M. Gavėnaitė dalyvavo renkant parašus po įvairiais protesto sovietų valdžiai dokumentais.
1972 m. pradėjus leisti LKB Kroniką, prisidėjo prie jos dauginimo ir platinimo. Perduodavo LKB Kronikos numerius ir kitus pogrindžio leidinius J. Gražiui įrišti. M. Gavėnaitė buvo viena iš nedaugelio asmenų, vežusių LKB Kronikos egzempliorius į Maskvą, iš kur jie būdavo perduodami į Vakarus. 1973 m. lapkričio 26 d., pirmųjų represijų prieš LKB Kronikos daugintojus metu, jos bute taip pat buvo atlikta krata, kurios metu paimta keletas religinių knygų, to to buvo tardoma. Nors M. Gavėnaitei pavyko išvengti teismo, ji buvo pašalinta iš darbo minėtoje leidykloje ir turėjo išvykti iš Kauno. Tuomet 1974 m. pradžioje sesuo Monika perėjo į visišką nelegalų statusą – išvyko į Igliauką (Marijampolės r.), kur neoficialiai dirbo šeimininke pas savo kunigą Alfonsą Svarinską. Dirbdama pas jį, toliau daugino ir platino pogrindinę spaudą. 1980 m. balandžio 17 d., kai saugumiečiai darė kratą pas kun. A. Svarinską, pas M. Gavėnaitę buvo rasta ir paimta rašomoji mašinėlė, keletas pogrindinių periodinių leidinių Tiesos kelias, Ateitis egzempliorių.
Sesers M. Gavėnaitės gyvenimo kelias yra unikalus meilės artimui ir rezistencijos pavyzdys.
1983 m. suėmus kun. A. Svarinską, ses. M. Gavėnaitė buvo tardyta tris kartus. Teigė, kad kun. Svarinskas sąžiningas, doras, šventas kunigas, o to, ko reikia tardytojams, ji nežinanti. 1983 m. vasario-kovo mėn. jos bute darytos kratos. Jau po A. Svarinsko teismo, 1983 m. gegužės 13 d., pas ją atliktos kratos metu buvo paimta apie 150 egzempliorių tikybos pirmamokslio, daug nuotraukų ir mašinraščio tekstų. Po to, kai 1983 m. buvo nuteisti kunigai A. Svarinskas ir S. Tamkevičius, ji organizuodavo šv. Mišias už nuteistuosius. Dėl to jai buvo grasinama kalėjimu.
Didžiausias ir emociškai stipriausias sesers Monikos gyvenimo fenomenas – jos veikla, pelniusi jai Kalinių motinos vardą. Suėmus jos bendražygius – kunigus Alfonsą Svarinską, Sigitą Tamkevičių, rezistentus Povilą Plumpą, ses. Nijolę Sadūnaitę ir kitus – ses. Monika visą savo energiją nukreipė į jų palaikymą. Ji rinkdavo maistą, šiltus drabužius, vitaminus ir lašinius, kurie lageriuose buvo gyvybės ir mirties klausimas. Viską kruopščiai pakavusi, pati gabendavo į pašto skyrius, dažnai keisdama siuntėju vardus ir miestus, kad KGB nekonfiskuotų siuntų. Rašė šimtus laiškų į lagerius, kurie buvo didelė dvasinė parama kalintiems politiniams kaliniams.
LSSR KGB Raseinių r. skyriaus operatyvinio stebėjimo bylos (užvestos 1984-04-26) kortelėje nurodyta, kad M. Gavėnaitė (sekamosios slapyvardis „Hidra”) 1977 – 1983 m. talkino kunigui-reakcionieriui A. Svarinskui jo pogrindžio veikloje. Po kun. A. Svarinsko arešto ir įkalinimo, toliau vykdo aktyvią priešišką veiklą, prisidėdama prie LKB Kronikos leidimo, taip pat organizuoja įvairius nelegalius susirinkimus ir kitokias priešiškas akcijas. LSSR KGB 5-os tarnybos 3 skyriaus operatyvinio stebėjimo bylos (užvestos 1987-08-21) kortelėje nurodyta, kad M. Gavėnaitė renka informaciją antisovietiniam nelegaliam leidiniui „LKB Kronika” bei organizuoja įvairius nelegalius susirinkimus ir kitokias priešiškas akcijas.
Be LKB Kronikos dauginimo ir platinimo, ses. M. Gavėnaitė organizavo parašų rinkimą dėl kun. A. Svarinsko išvadavimo, platino jo nuotraukas. Be to organizavo vaikų procesijas. Dėl visos šios veiklos saugumiečiai rengėsi ją areštuoti, rinko įkalčius, bet galutinio žingsnio žengti nesiryžo. Tačiau saugumiečiai toliau ją persekiojo, pvz. 1985 m. ji buvo išregistruota iš savo gyvenamos vietos Viduklėje. Bandė prisiregistruoti Šiauliuose, tačiau nebuvo leista. Pagaliau pavyko prisiregistruoti kaime Tauragės rajone, tačiau po kiek laiko ir iš čia buvo išregistruota.
Tik po to, kai ji 1987 m. parašė skundą SSRS Generaliniam prokurorui, jai buvo leista prisiregistruoti Šiluvoje. 1988 m. vasario mėnesį LSSR prokuratūroje ji buvo oficialiai įspėta, kad jeigu ateityje pasirašinės pareiškimus, analogiškus Kreipimuisi į visus geros valios žmones, ji bus teisiama pagal LSSR BK 68 str. (antisovienė propaganda). Atkūrus laisvą Lietuvą, ses. M. Gavėnaitė toliau dirbo pas kun. A. Svarinską, iš pradžių Kavarske, vėliau ilgą laiką Vilniuje. 2000 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2013 m. birželio 17 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Mirė ses. Monika Gavėnaitė SJE 2025 m. balandžio 1 d. Šiluvoje, palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse. Sesers M. Gavėnaitės gyvenimo kelias yra unikalus meilės artimui ir rezistencijos pavyzdys.
