Maharaštros valstijoje Indijoje tūkstančiai krikščionių bažnyčių pradėjo prašyti pamaldų dalyvių pasirašyti deklaracijas, patvirtinančias, kad jie į bažnyčią ateina savo laisva valia ir nėra verčiami keisti tikėjimo. Tokios atsargumo priemonės imtasi krikščionims nuogąstaujant dėl galimo naujojo religijos keitimą reglamentuojančio įstatymo panaudojimo prieš jų bendruomenes.
Mumbajaus metropoliniame regione deklaracijas pradėjo naudoti apie 4 tūkst. bažnyčių. Dokumentai saugomi bažnyčių biuruose ir prireikus gali būti pateikti policijai ar kitoms valdžios institucijoms. Kai kurios protestantų ir evangelikų bendruomenės šią praktiką pradėjo dar prieš įsigaliojant 2026 metų Maharaštros religijos laisvės įstatymui.
Kiekvienas pamaldose ketinantis dalyvauti asmuo turi patvirtinti, kad tai daro savo pasirinkimu ir nepatiria jokio spaudimo. Maharaštros krikščionių plėtros asociacijos prezidento Devdano Tribhuvano (Devdano Tribhuvano) teigimu, tokios deklaracijos turėtų padėti apsisaugoti nuo melagingų kaltinimų, esą žmonės buvo priversti pakeisti tikėjimą arba atsivertė dėl apgaulės.
Maharaštra tapo 13-ąja iš 28 Indijos valstijų, kurioje galioja vadinamasis kovos su atsivertimais įstatymas. Juo draudžiamas religijos pakeitimas pasitelkiant santuoką, nederamą įtaką, viliojimą, apgaulę ar prievartą. Pakartotinai nusižengusiems asmenims gali grėsti iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Asmuo, ketinantis pakeisti tikėjimą, apie tai taip pat privalo prieš 60 dienų pranešti apygardos magistratui. Už šios procedūros nesilaikymą gali grėsti iki septynerių metų kalėjimo. Krikščionys baiminasi, kad šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama, maldos susitikimus vaizduojant kaip užmaskuotas žmonių atvertimo į krikščionybę kampanijas.
Pastorius Samas Mathai (Semas Matajus) nurodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius regione užfiksuota 11 išpuolių prieš bažnyčias, ypač Nalasoparos, Bhajandaro, Palgharo ir Vasajaus-Viraro vietovėse. Jo teigimu, hinduistų nacionalistų grupių nariai be įspėjimo įsiverždavo į bažnyčias ir mušdavo žmones. Dėl pamaldų trikdymo kai kurios bažnyčios taip pat įsirengė vaizdo stebėjimo kameras.
Bombėjaus katalikų asociacijos („Bombay Catholic Sabha“) atstovas Dolphy D’Souza (Dolfis Dsouza) deklaracijas pavadino „bent minimalia saugumo priemone“, galinčia padėti apsisaugoti nuo teisinių procesų, jei pastoriai ar bažnyčios būtų apkaltinti prievartiniu žmonių atvertimu. Bombėjaus arkivyskupijos kunigas Nigelas Barrettas (Naidželas Baretas) jas taip pat įvertino kaip išmintingą atsargumo priemonę, nors apgailestavo, kad krikščionims apskritai tenka raštu patvirtinti, jog jie meldžiasi savo noru.
Mumbajaus policijos atstovas Manojus Kumaras Sharma (Manodžas Kumaras Šarma) savo ruožtu pažymėjo, kad mieste iš esmės išliko ramu, išskyrus kelis incidentus prieš krikščionis. Policija perspėjo asmenis, užkluptus trikdant pamaldas.
Rugpjūčio 24 d. Mumbajuje 20 religinių, pilietinės visuomenės ir moterų teisių organizacijų pasisakė prieš naująjį įstatymą. Jos jį pavadino „įkyriu asmeninių pasirinkimų reguliavimu“, kuris pažeidžia teisę laisvai išpažinti ir skleisti tikėjimą bei perkelia įrodinėjimo naštą kaltinamajam.
D’Souza pabrėžė, kad „apgaulingas ar prievartinis religijos pakeitimas jau dabar yra baudžiamas pagal Indijos baudžiamuosius įstatymus“. Jo teigimu, tokie teisės aktai gali tapti politiniu įrankiu hinduistų daugumos dominavimą remiančioms grupėms persekioti religines mažumas. Visos Indijos katalikų sąjungos atstovas Johnas Dayalas (Džonas Dajalas) Maharaštros įstatymą pavadino vienu griežčiausių šalyje ir pareiškė, kad tokios priemonės labiau skirtos sutelkti hinduistų daugumą kaip ilgalaikį rinkėjų bloką nei kovoti su prievartiniais atsivertimais.
Panašūs įstatymai jau galiojo 12-oje kitų Indijos valstijų, kurių daugumą valdo hinduistų nacionalistinė Indijos liaudies partija („Bharatiya Janata Party“, BJP). Bažnytinės organizacijos jų atitiktį Konstitucijai apskundė Indijos Aukščiausiajam Teismui. Utar Pradešo valstijoje, kur toks įstatymas priimtas 2020 metais, teisinės pagalbos organizacijos skaičiuoja apie 200 dar nagrinėjamų bylų prieš krikščionis, o daugiau kaip 800 žmonių, tarp jų pastorių ir pamaldų dalyvių, buvo suimti arba sulaikyti.
Krikščionys sudaro apie 2,3 proc. iš 1,4 mlrd. Indijos gyventojų. Maharaštroje jų dalis siekia 0,96 proc. iš 129,5 mln. gyventojų, arba kiek daugiau nei 1 mln. žmonių, o vien Bombėjaus arkivyskupijoje yra apie pusę milijono katalikų.
Krikščioniškos organizacijos nerimauja ir dėl kitų valdžios priemonių. Nuo 2026 metų kovo Indijos vyriausybė siekia pakeisti Užsienio įnašų reguliavimo įstatymą, kad pasibaigus leidimams gauti finansavimą iš užsienio būtų galima perimti pelno nesiekiančių organizacijų turtą. Iš maždaug 52 tūkst. registruotų labdaros organizacijų daugiau kaip 22,4 tūkst. jau neteko tokių leidimų. Tarp pirmųjų prieštaravusių buvo krikščionių valdomos labdaros organizacijos, o siūlomus pakeitimus kritikavo ir kai kurie JAV įstatymų leidėjai.
