Haičio Žeremi vyskupas Josephas Gontrandas Decoste’as (Žozefas Gontranas Dekostas) papasakojo apie šalyje nesiliaujantį smurtą ir perspėjo, kad Bažnyčia tapo nusikalstamų grupuočių taikiniu.
Bažnyčia yra „paskutinis išlikęs moralinis, etinis ir dvasinis bastionas, atliekantis ir pranašišką vaidmenį“, – kalbėjo vyskupas. „Štai kodėl jie nori mus sunaikinti.“
J. G. Decoste’as tarptautinei katalikų pastoracinės pagalbos organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ pasakojo, kad, nepaisant Karibų jūros valstybėje plačiai paplitusio smurto, Bažnyčia nepraranda vilties.
„Mes ir toliau meldžiamės, giedame ir šokame. Haityje sakome: „Kol mums dar nenukirto galvos, tebėra vilties užsidėti skrybėlę.“ Štai kodėl niekada neprarandame vilties“, – aiškino jis.
Vyskupas taip pat padėkojo šaliai pagalbą teikiančioms organizacijoms. „Jūsų maldos mus nepaprastai palaiko; be jų negalėtume ištverti. Iš visos širdies jums dėkoju“, – pridūrė jis.
Nusikalstamų grupuočių smurtas Haityje toliau stiprėja. Ginkluotos grupuotės kontroliuoja nuo 70 iki 90 proc. sostinės Port o Prenso.
Organizacijos duomenimis, dėl smurto veiklą turėjo nutraukti 40 Port o Prenso parapijų. Taip pat buvo užpultos, padegtos ir užgrobtos mokyklos bei vienuolijų namai.
Apie stiprėjantį smurtą kalbėjo ir sesuo Paesie (Paesi), katalikų vienuolė, vykdanti pagalbos vaikams veiklą Site Solėjuje, Haityje.
Sesuo Paesie ir jos komanda iš organizacijos „Kizito Family“, kuri išlaiko vaikų globos namus, mokyklas ir vykdo katechezės programas, po pastarųjų išpuolių priglaudė dar kelias dešimtis vaikų.
Sesuo Paesie EWTN News pasakojo, kad praėjusią savaitę nusikalstamos grupuotės užpuolė Port o Prenso rajoną, kuriame veikia viena organizacijos mokyklų. Beveik visi gyventojai pabėgo, išskyrus kelis senyvo amžiaus žmones, kurie negalėjo pasitraukti. Dauguma jų buvo nužudyti.
„Tėvai pradėjo atvesti pas mus vaikus, ieškodami jiems prieglobsčio“, – liudijo vienuolė. Rugpjūčio 9 d. „priėmėme apie 20“, „dar keli atėjo vakar, o šiandien – apie 50“.
„Meilės misionierės sutiko priimti mergaites, o berniukai liko pas mus“, – pridūrė ji.
Tarp jų buvo keturi broliai, kurie prasidėjus išpuoliui buvo likę vieni. Jų tėvai buvo išėję į darbą, o giminaitis pasiėmė vaikus ir kartu su jais pabėgo.
„Kai tėvas grįžo namo, jis nežinojo apie išpuolį. Jis buvo nužudytas ir sudegintas. Motina nepasirodė […] vietoje, kur žmonės rado prieglobstį“, – pasakojo sesuo Paesie.
Vienuolė taip pat pasakojo, kad dėl išpuolių ir niokojimo įvairios organizacijos, kurių daugeliui vadovauja vienuolijos, nebegali tęsti veiklos ir teikti pagalbos žmonėms.
Ji paminėjo prieš dvejus metus užpultą ir sudegintą Meilės misionierių seserų vienuolyną. Jis tebėra „visiškai tuščias, o pastatai – sugriauti“, – sakė vienuolė. „Anksčiau čia kasmet būdavo priimama daugiau kaip 2 tūkst. pacientų.“
JAV vyskupai ragina išsaugoti haitiečiams suteiktą laikinąjį apsaugos statusą
JAV vyskupai ne kartą perspėjo apie nesaugią padėtį Haityje ir ragino įstatymų leidėjus pratęsti Jungtinėse Valstijose gyvenantiems Haičio piliečiams suteiktą laikinąjį apsaugos statusą (Temporary Protected Status, TPS).
Majamio arkivyskupas Thomas Wenskis (Tomas Venskis) anksčiau yra sakęs, kad nutraukti haitiečiams suteiktą laikinąją apsaugą reikštų „siųsti žmones į degantį pastatą“.
Pasak jo, Haitis „tebėra ant bedugnės krašto“, o šalyje vyrauja „plačiai paplitęs nusikalstamų grupuočių smurtas ir žmonių grobimai, siaučia choleros epidemija ir didėja maisto nepriteklius“.
„Dėl neveikiančių valstybės institucijų šalyje iš esmės žlugo viešasis saugumas, o išpuoliai prieš moteris ir vaikus tapo įprastu reiškiniu“, – liudijo arkivyskupas. „Jei Jungtinės Valstijos siųstų šeimas atgal į tokias pavojingas ir nesaugias sąlygas, tai būtų ypatingo žiaurumo poelgis.“
Šiuo klausimu taip pat pasisakė kiti Floridos ir daugelis Ohajo valstijos vyskupų, ragindami rasti ilgalaikiškesnį sprendimą dėl šių žmonių apsaugos.
JAV Atstovų Rūmai balandį priėmė atitinkamą teisės aktą, tačiau Senatas kol kas nesiėmė veiksmų nei dėl šios priemonės, nei dėl įstatymo projekto S. 4814, kuriuo būtų reikalaujama Haičiui taikyti laikinąjį apsaugos statusą iki 2029 m. pradžios. Reikalavimus atitinkantiems Jungtinėse Valstijose esantiems Haičio piliečiams tai suteiktų apsaugą nuo deportacijos ir teisę dirbti, kol padėtis Haityje išlieka nesaugi.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šiemet per gaujų smurtą Haityje žuvo mažiausiai 2,3 tūkst. žmonių, be to, šalyje buvo pagrobta beveik 100 asmenų.
„Raginu institucijas skubiai imtis veiksmų teismų sistemoje, kad būtų kovojama su nebaudžiamumu“, – per pasaulinę ataskaitą Žmogaus teisių tarybai birželį sakė JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).
