Vilniuje šeštadienį vyko protesto akcijos dėl Lietuvos migracijos politikos. Buvo protestuojama prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje, kitoje gatvės pusėje virš šimto žmonių surengė kontrprotestą ir reiškė nepritarimą minėtai akcijai.
Vietoje dirbanti BNS korespondentė informavo, kad greta Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės pastato ir aplink protestuojančius budi daugiau nei kelios dešimtys policijos ekipažų, protestuotojai atskirti atitvarais.
Policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, vietoje dirba daugiau kaip 240 pareigūnų, padedančių užtikrinti viešąją tvarką.
„Ruošiamės bet kuriam scenarijui, ir esame tam pasiruošę, bet tikrai manome, kad abu mitingai, kad ir netoli vienas nuo kito, praeis gerbiant vieniems kitus ir be kažkokių didesnių incidentų“, – žurnalistams šeštadienį sakė komisaras.
Kaip vėliau BNS informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, protestuose fiksuoti du incidentai – sulaikytas vienas vyras (gimęs 1996 metais) dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir moteris (gimusi 1977 metais). Dėl pastarosios pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukelto fizinio skausmo kitam asmeniui. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę.
Nerimauja dėl imigracijos masiškumo
Protestą Vinco Kudirkos aikštėje organizavo politinė partija Nacionalinis susivienijimas, kurios pranešimas, jog ji Vilniuje rengs mitingą prieš masinę imigraciją, ir sukėlė pilietinių akcijų proveržį.
Protestuojantys prieš migraciją rankose laikė plakatus su užrašais „Antilietuve Inga Ruginiene, nereikia mums nei islamistų, nei filipiniečių“, „Reikalaujame nutraukti lietuvių apkeitimą svetimšaliais“ ir kitus.
70-etė vilnietė Laima BNS tvirtino, kad priešprieša tarp lietuvių ir imigrantų yra, o „agresyvūs“ žmonės gali kelti sumaištį Lietuvoje.
„Aš sutinku su ta nuomone, kad turi būti tik tie žmonės įleidžiami, kurie mūsų ekonomiką kelia, kurie mums reikalingi kaip specialistai, bet tokios nekvalifikuotos darbo jėgos mums nereikia“, – sakė ji.
„Lietuva yra katalikų kraštas, krikščionių, mes esame visai kitokie, (…) mes esame katalikiškas kraštas ir mums labai sunku būtų įsivaizduoti kitos religijos spaudimą mūsų tikėjimui“, – tikino senjorė.
Tuo metu į protestą iš Jonavos nešinas Lietuvos vėliava atvykęs Jeronimas Rimkūnas BNS sakė matantis grėsmę dėl imigracijos masiškumo.
„Yra savotiškas nerimas, nes aš jau senokai seku situaciją kitose Europos Sąjungos šalyse, jau maždaug 10 metų seku naujienas ir matydamas, kad palaipsniui tas migracijos vajus ateina ir į mūsų šalį, man kyla tam tikras nerimas“, – sakė 29-erių jonaviškis.
Susirinkusieji į protesto akciją reikalauja griežtinti nusikaltusių užsieniečių deportaciją, uždaryti migrantų įdarbinimo centrus užsienio šalyse, vadinamuosius išorės paslaugų centrus, mažinti bendrą leidžiamą migrantų kvotą.
Organizatorių teigimu mitinge dalyvavo apie pusantro tūkstančio žmonių.
Kitapus Vinco Kudirkos aikštės – protestas prieš rasizmą
Reaguodami į Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą, visuomeniniai aktyvistai nutarė toje pačioje vietoje, prie Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje, tik kitoje gatvės pusėje, tuo pačiu metu surengti demonstraciją prieš rasizmą.
Demonstracija siekiama viešai išreikšti nepritarimą migrantų ir kitų mažumų persekiojimui, rasistinei retorikai.
Pasak demonstracijos organizatorių, viešojoje erdvėje vis dažniau migrantai vaizduojami kaip grėsmė visuomenei – siejami su nusikalstamumu, darbo vietų ar atlyginimų pasisavinimu, grėsme nacionaliniam saugumui.
Oponuoti Nacionalinio susivienijimo protestui atvykusi 26-erių vilnietė Gabija BNS sakė, kad akcija prieš migracijos politiką yra rasistinė ir islamofobiška.
„Mano vertybinėje sistemoje žmonių menkinimas dėl jų kilmės, tautybės ar religinių įsitikinimų yra tiesiog apskritai nepriimtinas ir tai tiesiog yra smurto įsitikinimai, kurie kaip tik ir kelia nesaugumą, kai tu kažkokią grupę laikai menkesniais žmonėmis, – tai tiesiog nenoriu, kad tai vyktų bet kur pasaulyje, įskaitant ir mūsų šalį Lietuvą“, – sakė plakatą „Ne – rasizmui, ne – islamofobijai, taip – tolerancijai“ rankose laikiusi mergina.
„Yra neteisingai interpretuojami duomenys, kad jie (imigrantai – BNS) neva iškėlė nusikalstamumą, tai pasižiūrėjus į statistiką nebuvo taip, kad tikrai su daugiau migrantų padidėjo ir nusikalstamumo skaičius, kaip bandoma teigti“, – nurodė ji ir akcentavo, kad, jos įsitikinimu, masinės imigracijos Lietuvoje nėra.
Vienas kontrprotesto „Demonstracijos prieš rasizmą“ organizatorių, 24-erių Laurynas Tomelaitis sakė prieštaraujantis „rasizmui ir fašizmui“, o migracijos grėsmių Lietuvoje neįžvelgia.
„Musulmonų šiuo metu Lietuvoje yra 1,5 proc. Tai yra maždaug mažiau nei du žmonės per šimtą gyventojų.(…) Musulmonų bendruomenė Lietuvoje visuomet buvo, tai kad Nacionalinis susivienijimas yra prieš musulmonus, tai iš dalies ir yra prieš Lietuvą“, – BNS sakė jis.
Kontrprotestą surengę žmonės skandavo frazes „Mes – antirasistai“, „Ne – neapykantai, ne – baimei, imigrantai laukiami“.
Lukiškių aikštėje – trečioji akcija
Tuo metu migrantų teises ginanti viešoji įstaiga „Sienos grupė“ pakalbėti apie migraciją sukvietė į Lukiškių aikštę.
Akcijos metu savanoriai vaišina praeivius kava ir kviečia prisiminti migracijos patirtis savo šeimose. Čia pat veikia migracijos maršrutų stendas, kuriame kiekvienas gali pažymėti, iš kur ir kur keliavo jo tėvai, seneliai, kiti artimieji ar jis pats, ieškodami darbo, saugumo, meilės, mokslo ar naujo gyvenimo.
„Migracija nėra ideologija ar politinė programa – tai visuomeninis reiškinys, egzistavęs visais laikais. Žmonės judėjo ir judės dėl karo, persekiojimo, darbo, meilės, šeimos, studijų ar tiesiog geresnio gyvenimo. Todėl būti apskritai „už“ ar „prieš“ migraciją yra šiek tiek panašu į buvimą už ar prieš lietų“, – BNS sakė „Sienos grupės“ direktorė Emilija Švobaitė.
BNS rašė, kad su migracija susijusių protestų vietose šeštadienį dirba ne tik gausios policijos, bet ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, renginių metu pareigūnai užtikrina, kad skirtingų protestų dalyviai būtų atskirti, stebės situaciją ir imsis priemonių galimoms provokacijoms užkardyti, taip pat nedelsdami reaguos į galimus smurto atvejus ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 226 tūkst. 999 užsieniečiai, daugiausiai – Ukrainos (80,3 tūkst.), Baltarusijos (47,8 tūkst.), Rusijos (13,2 tūkst.), Uzbekistano (12,6 tūkst.), Indijos (9,4 tūkst.) piliečiai.
