Latvijos parlamento rinkimuose įtikinamą pergalę iškovojo „Jungtinis sąrašas“, rodo nacionalinės naujienų agentūros LETA kartu su Latvijos transliuotoju LSM bei Rygos Stradinio universitetu atlikta balsavusiųjų apklausa.
Ministro pirmininko Andrio Kulbergo partijos pirmavimas leidžia manyti, kad šalis ir toliau laikysis savo proeuropietiško bei proukrainietiško kurso.
Balsavimas vyko po rinkimų kampanijos, kurioje dominavo nuogąstavimai dėl kaimyninės Rusijos ir pragyvenimo išlaidų šalyje.
Apklausos duomenimis, įveikti 5 proc. slenkstį ir patekti į 15-ąją Saeimą galėjo dar penkios partijos – „Pirmiausia – Latvija“, „Pažangieji“, „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių sąjungos“ blokas, Nacionalinis aljansas bei „Naujoji vienybė“.
Oficialūs duomenys apie į parlamentą patekusias partijas bus žinomi suskaičiavus balsus rinkimų apylinkėse.
Balsavusiųjų apklausos duomenimis, A. Kulbergo centro dešiniųjų „Jungtinis sąrašas“ galėjo surinkti 35,6 proc. balsų.
„Tai dar ne pabaiga, bet rezultatas geresnis nei tikėtasi“, – po apklausos rezultatų paskelbimo žurnalistams sakė A. Kulbergas.
„Tai reiškia, kad žmonės tikrai nori pokyčių“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad tai reiškia „ekonomikos augimą“ ir „(Latvijos) vaikų ateitį“.
Apklausa taip pat parodė, kad „Pirmiausia – Latvija“ galėjo pelnyti 11,3 proc. balsų, „Pažangieji“ – 11,1 proc., „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių“ blokas – 10,8 proc., Nacionalinis aljansas – 8,7 proc., o „Naujoji vienybė“ – 6,7 procento.
Likusios partijos, kaip rodo apklausa, neįveikė 5 proc. slenksčio.
Tai reiškia, kad dabartinė A. Kulbergo koalicija, kuri, kaip rodė prieš rinkimus atliktos apklausos, turėtų susilpnėti, greičiausiai neišliks tokia, kokia yra šiuo metu.
Apklausos duomenimis, viena iš koalicijos partnerių – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – surinko tik 3,7 proc. balsų, taigi nepateks į parlamentą.
Žaliųjų nesėkmė ir prognozuojami kitų koalicijos partijų rezultatai rodo, kad A. Kulbergui teks formuoti naują valdančiąją koaliciją.
Prie daugiau nei 70 rinkimų apylinkių visoje Latvijoje buvo apklausta virš 6 500 balsavusiųjų, iš jų 30 proc. neatsakė į klausimą, už ką balsavo.
Apklausų rinkimų apylinkėse patirtis rodo, kad rinkėjai dažnai nenori atskleisti, jog balsavo už partijas, kurios laikosi radikalesnių pozicijų tam tikrais klausimais. Todėl neatmetama galimybė, kad partijų, už kurias tradiciškai dažniau balsuoja rusakalbiai gyventojai, oficialūs rezultatai gali labiau skirtis nuo apklausos rezultatų, o populistinių partijų rezultatai gali būti geresni negu numatoma.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad šių metų rinkimuose iš anksto balsavo 11,2 proc. rinkėjų, palyginti su 4,11 proc. per ankstesnius rinkimus. Iš anksto balsavę piliečiai apklausoje nedalyvauja.
Centrinė rinkimų komisija pirmuosius rinkimų rezultatus planuoja paskelbti naktį. Sekmadienį paaiškės preliminarūs rinkimų rezultatai daugumoje rinkimų apylinkių.
