Sekmadienį, suskaičiavus 99,9 proc. balsų Latvijos parlamento rinkimuose, paaiškėjo, kad premjeras Andris Kulbergas iš rinkėjų gavo tvirtą palaikymą – jo politinė jėga „Jungtinis sąrašas“ užsitikrino 35 proc. balsų, o tai reiškia 42 mandatus 100 vietų Saeimoje.
Tai didžiausias vienos politinės jėgos iškovotų mandatų skaičius Latvijos parlamento istorijoje. Iki šiol daugiausia vietų – 36 – 1993 metais buvo laimėjusi partija „Latvijos kelias“.
Su tiek mandatų A. Kulbergas turės dominuojančią padėtį bet kurioje koalicijoje, kurią nuspręs formuoti, kai prezidentas Edgaras Rinkevičius paves jam šią užduotį.
Labiausiai tikėtina, kad naująją koaliciją sudarys „Jungtinis sąrašas“, „Nacionalinis aljansas“, iškovojęs 10 vietų, ir „Naujoji vienybė“ su septyniomis vietomis, kurie kartu turėtų 59 vietas – tvirtą daugumą.
Į Saeimą taip pat pateko „Pirmiausia – Latvija“, turėsianti 17 vietų, „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių sąjungos“ blokas su 15 vietų ir „Pažangieji“ su devyniomis vietomis. Šios visos politinės jėgos greičiausiai liks opozicijoje.
Balsavimas vyko po rinkimų kampanijos, kurioje dominavo nuogąstavimai dėl kaimyninės Rusijos ir pragyvenimo išlaidų šalyje.
„Tai dar ne pabaiga, bet rezultatas geresnis nei tikėtasi“, – po apklausos rezultatų paskelbimo žurnalistams sakė A. Kulbergas.
„Tai reiškia, kad žmonės tikrai nori pokyčių“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad tai reiškia „ekonomikos augimą“ ir „(Latvijos) vaikų ateitį“.
A. Kulbergas, buvęs telekomunikacijų ir automobilių sektorių bendrovių vadovas, premjero pareigas pradėjo eiti gegužę, stojęs prie centro dešinės koalicijos vairo.
Po rinkimų jis bus priverstas keisti partnerius, nes viena iš jos narių neperžengė 5 proc. barjero, reikalingo patekti į parlamentą.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad šių metų rinkimuose iš anksto balsavo 11,2 proc. rinkėjų, palyginti su 4,11 proc. per ankstesnius rinkimus. Iš anksto balsavę piliečiai apklausoje nedalyvauja.
