Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad šalies katalikai kasmet labdarai paaukoja apie 2,9 mlrd. svarų sterlingų (apie 3,36 mlrd. eurų). Pirmojoje išsamioje katalikiškojo sektoriaus analizėje taip pat nustatyta, kad šalyje veikia 840 katalikiškų labdaros organizacijų, kurių metinės pajamos siekia 1,89 mlrd. svarų (apie 2,19 mlrd. eurų), o turto vertė – 6,85 mlrd. svarų (apie 7,95 mlrd. eurų).
Tyrimą „The Catholic Generosity Report“ užsakė organizacija „Catholics in Fundraising“ (CiF). Jame teigiama, kad pagal savanoriškai surenkamų lėšų mastą Jungtinės Karalystės katalikiškasis sektorius prilygsta didžiausioms šalies labdaros organizacijoms. Jei jis būtų laikomas viena organizacija, jo iš savanoriškų aukų gaunamos pajamos – 565 mln. svarų (apie 655 mln. eurų) – viršytų organizacijos „Cancer Research UK“ pajamas.
Maždaug 5,3 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų save laiko katalikais – tai sudaro apie 9 proc. suaugusiųjų. Nors vyresnių kartų religingumas mažėja, imigracija iš Vidurio ir Rytų Europos, Vakarų Afrikos bei Filipinų padėjo išlaikyti stabilų katalikų skaičių ir suformavo jaunesnę bei įvairesnę bendruomenę.
2024 m. kassavaitinis dalyvavimas šv. Mišiose išaugo iki maždaug 745 tūkst. tikinčiųjų. Tyrimo duomenimis, Jungtinės Karalystės katalikų namų ūkių turtas siekia apie 1,2 trln. svarų (apie 1,39 trln. eurų), o maždaug 360 tūkst. namų ūkių turto vertė viršija 1 mln. svarų (apie 1,16 mln. eurų).
Ataskaitoje nurodoma, kad katalikai vidutiniškai paaukoja 136 svarus (apie 158 eurus) per mėnesį – apie 5,3 proc. savo pajamų po mokesčių. Tai gerokai viršija bendrą krikščionių aukojimo vidurkį.
Kartu ataskaitoje pažymima, kad katalikiškasis sektorius labai priklauso nuo nedidelio skaičiaus didelių institucijų. Vien vyskupijos surenka 53 proc. visų savanoriškų aukų, o tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo organizacijos – dar 17 proc.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad palikimai sudaro tik 12 proc. katalikiškų organizacijų savanoriškų pajamų .
Tyrimas taip pat atskleidė, kad palikimai sudaro tik 12 proc. katalikiškų organizacijų savanoriškų pajamų – 68 mln. svarų (apie 79 mln. eurų), kai didžiausių Jungtinės Karalystės labdaros organizacijų vidurkis siekia 32 proc. Autoriai mano, kad didesnis dėmesys aukojimui palikimais galėtų gerokai padidinti surenkamas lėšas.
Katalikiškos organizacijos pasižymi efektyviu lėšų pritraukimu – tam jos skiria mažesnę surenkamų pajamų dalį nei didžiausios šalies labdaros organizacijos. Misionieriškos ir tarptautinės organizacijos iš kiekvieno lėšų rinkimui išleisto 1 svaro (apie 1,16 euro) surenka net 9 svarus (apie 10,4 euro). Tačiau jų lėšų pritraukimo komandos vidutiniškai yra daugiau kaip du kartus mažesnės nei panašaus dydžio nekatalikiškose organizacijose.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad organizacijos, priklausančios tinklui „Catholics in Fundraising“, lėšas pritraukia gerokai sėkmingiau nei jam nepriklausančios organizacijos – iš kiekvieno lėšų pritraukimui išleisto 1 svaro (apie 1,16 euro) jos surenka 6,43 svaro (apie 7,46 euro), o nepriklausančios tinklui – 3,32 svaro (apie 3,85 euro). Tai rodo profesinio bendradarbiavimo svarbą.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pasiturintys katalikai aukodami dažnai vadovaujasi Katalikų socialiniu mokymu, šių principų paprastai netaiko savo investavimo sprendimams. Organizacijos „Catholics in Fundraising“ pirmininkas Johnas Greenas (Džonas Grynas) pabrėžė, kad katalikų dosnumas išlieka stiprus, tačiau filantropijos, aukojimo palikimais ir bendradarbiavimo srityse dar esama didelio neišnaudoto potencialo.
