Petro įpėdinis visų pirma yra dvasinis lyderis ir visuotinis Bažnyčios ganytojas, net kai pasisako apie karą ir taiką, migrantų priėmimą ar dirbtinio intelekto keliamus iššūkius. Tai liepos 13 d. paskelbtame komentare pabrėžia Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius Andrea Tornielli (Andrėja Tornjelis).
Autorius primena, kad pagal 1929 m. Laterano sutartis Romos vyskupas yra Vatikano valstybės suverenas. Tačiau šis statusas nereiškia, kad kalbėdamas apie žmonijos ateitį popiežius reiškia savo poziciją kaip politikas ar valstybės vadovas.
Tornielli pabrėžia, kad vienintelis popiežiaus suverenumo tikslas – užtikrinti jo nepriklausomybę nuo bet kurios valstybės, kad jis galėtų laisvai vykdyti savo dvasinę misiją. Anot jo, popiežiaus kaip valstybės vadovo vaidmens sureikšminimas yra klaidinantis, nes vienintelė tikroji jo misija – būti visuotiniu Bažnyčios ganytoju.
Komentare primenami šv. Pauliaus VI žodžiai, pasakyti 1965 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Tuomet popiežius sakė: „Priešais save matote žmogų, tokį patį kaip jūs. Jis yra jūsų brolis […], turintis menką, beveik simbolinį žemiškąjį suverenitetą, kurio jam pakanka, kad galėtų laisvai vykdyti savo dvasinę misiją.“
Toje pačioje kalboje Paulius VI pabrėžė, kad popiežius „neturi jokios žemiškosios valdžios“ ir nesiekia varžytis su turinčiaisiais pasaulietinę valdžią.
Tornielli taip pat primena būsimojo popiežiaus Pauliaus VI, tuometinio kardinolo Giovanni Battista Montini, mintis, išsakytas dar prieš jo išrinkimą popiežiumi. Jis teigė, kad Bažnytinės valstybės žlugimas tapo lūžiu, leidusiu popiežystei dar ryžtingiau atsiduoti Evangelijos skelbimui.
Pasak Montini, būtent tada popiežystė „su neįprastu ryžtu atnaujino savo, kaip mokytojos ir Evangelijos liudytojos, tarnystę“, pasiekdama iki tol neregėtas Bažnyčios dvasinio vadovavimo ir moralinio autoriteto aukštumas.
Komentaro autorius pabrėžia, kad todėl šiandien popiežius, kalbėdamas apie žmogaus gyvybės apsaugą, taiką, ragindamas nutraukti beprotiškas ginklavimosi varžybas, skatindamas dialogą ir gindamas migrantų orumą, nevykdo politinės veiklos.
Tai galioja ir popiežiaus raginimams rūpintis vargstančiaisiais, ginti religijos laisvę bei saugoti kūriniją ateities kartoms. Visa tai kyla iš Evangelijos, o ne iš politinių interesų.
Tornielli straipsnį apibendrina pabrėždamas, kad Petro įpėdinis nekalba kaip valstybės vadovas – jis skelbia Evangeliją. Vienintelė tikroji popiežiaus misija yra būti visuotinės Bažnyčios ganytoju ir nešti meilės, brolybės bei „beginklės ir nuginkluojančios“ taikos žinią.
