Kardinolas rinkikas iš Maroko antradienį pareiškė „atsitraukiantis“ iš pareigų. Šis sprendimas priimtas po naujienų agentūros AFP tyrimo, atskleidusio, kad mažiausiai penkios moterys apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu.
Ispanijoje gimęs Rabato arkivyskupas Maroke 74-erių Cristobalis Lopezas Romero (Kristobalis Lopesas Romeras) kaltinimus neigia.
Viena moteris, teigusi, kad jis prie jos priekabiavo, gegužę pateikė rašytinį skundą dėl kardinolo Vatikano ambasadai Maroke, su kuriuo susipažino AFP.
Ji apkaltino jį „ypač įkyriais ir ilgais apsikabinimais“ bei „bandymu užmegzti fizinį intymumą, kurį būtų galima prilyginti bandymui“ pabučiuoti, o to jai, pasak jos, „vos pavyko“ išvengti.
Bažnyčios šaltinis arkivyskupijoje teigė, kad jai buvo pranešta apie mažiausiai penkis panašius incidentus.
C. L. Romero pripažino, kad buvo „apkaltintas netinkamu elgesiu su suaugusiomis moterimis“.
„Dėl šios situacijos Bažnyčia pradėjo preliminarų tyrimą“, – pridūrė jis rašytiniame atsakyme AFP.
Jis patikino pareiškime, kad bendradarbiaus su tyrimu, prašė melstis už vyskupiją, kenčiančiuosius ir save patį bei paneigė jam pateiktus kaltinimus dėl agresijos, smurto ir seksualinio priekabiavimo.
„Neįvykdžiau nei užpuolimo, nei smurto, nei seksualinio priekabiavimo“, – tikino jis.
Kardinolas antradienį, liepos 7 d., išplatintame pareiškime pažymėjo, kad Bažnyčia Rabate susiduria su sunkiu įvykiu ir kad jis yra kaltinamas netinkamu elgesiu su suaugusiomis moterimis.
Nuoširdus „gatvės kunigas“
Tačiau arkivyskupijos šaltinis pasmerkė kardinolo aplinkoje vyraujančią „bendrininkavimo ir tylos kultūrą“, kaltindamas juos padedant jį apsaugoti.
Šaltinis AFP sakė, kad „artimi bendražygiai“, pažįstantys kardinolą daugelį metų, pranešė apie panašų elgesį, kai jis buvo misionierius Pietų Amerikoje.
C. L. Romero buvo žinomas kaip nuoširdus „gatvės kunigas“, dirbantis su vargšais, o vėliau tapo savo saleziečių misionierių ordino vadovu Paragvajuje, Bolivijoje ir Ispanijoje.
Po popiežiaus Pranciškaus mirties praėjusių metų balandį, kai kurie stebėtojai ir „nemažai jo kolegų kardinolų“, pasak įtakingos katalikų svetainės „Crux“, C. L. Romero aukštino kaip „potencialų Petro įpėdinį“.
Kardinolo pavaduotojas, generalvikaras Marcas Helferis (Markas Helferis) AFP sakė, kad Bažnyčios vidaus institucijoms turėjo būti leista atlikti tyrimą prieš antradienį paskelbtą netikėtą C. L. Romero pareiškimą.
„Nežinome, ar (pranešti veiksmai) tikrai prilygsta seksualiniam priekabiavimui, – sakė jis. – Mes nieko nedengiame.“
Visgi spalio mėnesio dokumente jis suabejojo „tikslingumu“ leisti C. L. Romero toliau eiti pareigas. Šis dokumentas praėjusį mėnesį buvo išsiųstas popiežiaus nuncijui Alfredui Xuerebui (Alfredui Serebui) kartu su kitos įtariamos aukos skundu, kai viena moteris teigė, kad kardinolas prieš ją kelis kartus seksualiai smurtavo, AFP pasakojo pati nukentėjusioji.
Laiškuose pasakojama apie seksualinę prievartą
Nadia Debbache (Nadija Debaš), Maroko teisininkė, besispecializuojanti seksualinio smurto srityje, teigė, kad veiksmai, kuriais kaltinamas kardinolas, gali būti prilyginti „sunkiam seksualiniam priekabiavimui ir sunkiam seksualiniam smurtui (…), o sunkinanti aplinkybė yra įtariamo priekabiautojo piktnaudžiavimas valdžia“.
Nors Maroke dar nepateikta jokių baudžiamųjų skundų, pasak N. Debbache, vietos teismai už tokius nusikaltimus skiria griežtesnes bausmes, kai juos įvykdo pareigas einantis asmuo.
Advokatė pridūrė, kad jie taip pat gali nubausti už nepranešimą apie nusikaltimą ar bandymą jį įvykdyti.
Kitas šaltinis, pageidavęs likti anonimiškas, atsiuntė AFP keturis laiškus, adresuotus nunciatūrai ir Vatikano doktrinos institucijai, kuriuose minimi įtarimai dėl „dvasininkų seksualinės prievartos, įskaitant patį tėvą Cristobalį“.
Šaltinis teigė, kad C. L. Romero neseniai paprašė paskirti būsimą įpėdinį, o tai leidžia manyti, kad jis svarstė apie pasitraukimą prieš privalomą išėjimą į pensiją 75-erių 2027 metais.
Tačiau nuncijus A. Xuerebas sakė, kad tai būtų „įprasta praktika“, atsižvelgiant į jo amžių.
Jis AFP teigė, kad „turi būti išlaikyta nekaltumo prezumpcija (…), kol kompetentingos institucijos nustatys faktus“.
