Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) savo atstove į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą išrinko teisininkę, buvusią Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Ramutę Ruškytę.
Praėjusią savaitę posėdžiavusioje LVK Nuolatinėje taryboje buvo renkamasi iš trijų kandidatų, už R. Ruškytę vienbalsiai balsavo visi trys tarybos nariai.
R. Ruškytė šiuo metu dirba teisingumo ministrės patarėja konstitucinės ir administracinės teisės klausimais, yra Teisėjų garbės teismo narė.
Ji anksčiau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja, vadovavo Vyriausybės kanceliarijos ir KT padaliniams.
Teisininkė yra paskelbusi daugiau nei 20 mokslinių straipsnių, yra Civilinės teisės vadovėlio bendraautorė.
Taip pat Ramutė Ruškytė paliks teisingumo ministrės patarėjos pareigas.
Pagal LRT įstatymą, tarybos nariais negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
„Taip, jau mano pareiškimas parašytas“, – BNS penktadienį sakė R. Ruškytė.
Nuo praėjusių metų spalio teisininkė ministrei Ritai Tamašunienei patarinėjo konstitucinės ir administracinės teisės klausimais.
„Pasitrauksiu iki darbo pradžios (taryboje – BNS). Nes dabar tik yra paskyrimas, (…) o jau po to, kai prasideda darbas, antras etapas po paskyrimo, tai tada yra reikalavimas – jeigu esi politinės partijos narys, turi sustabdyti (narystę – BNS). O jeigu esi politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnas, apskritai negali pradėti dirbti“, – kalbėjo teisininkė.
„Nors aš čia atėjau ne dėl politinio asmeninio pasitikėjimo, dėl to, kad išmanau tą teisę įvairiais kampais, bet vis tiek formaliai aš esu toje pareigybėje. Tai dėl to aš turiu išeiti“, – sakė ji.
R. Ruškytės teigimu, ji yra dirbusi su skirtingais politikais, tad negalima sakyti, kad ji taryboje atstovaus kokios nors politinės jėgos interesams.
„Aš su dešimčia premjerų dirbau, nepriklausiau jokiai partijai niekada. (…) Tai su visų partijų (politikais teko dirbti – BNS) – konservatorių buvo, liberalų, socialdemokratų. (…) Man tai nėra svarbu. Aš dirbu valstybei ir matau žmogų. Ir tą, kurio niekas nepamato. Man visiškai nesvarbu su kuo (dirbti – BNS), nebent būtų taip, kad išduoda valstybę, tai su tuo negalėčiau dirbti“, – kalbėjo teisininkė.
„Aš tiesiog moku nuo to atsiriboti. Niekada nesibraudavau į tuos politinių sprendimų priėmimus, man jų nereikia. Aš žiūriu teisę, kad galima ar negalima“, – pridūrė ji.
Ji taryboje pakeis nuo 2020 metų dirbusią buvusią ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius skiria Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
Minėtos keturios visuomeninės organizacijos naujus LRT tarybos narius paskirs šių metų gegužę šešerių metų kadencijai.
